Kulautuva
Kulautuva – miestelis Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, 19 km į vakarus nuo Kauno, dešiniajame Nemuno krante, pušų slėnyje.
Istorija
Pirmąkart paminėta 1364 m. Vygando Marburgiečio kronikoje. Manoma, kad Nemuno saloje priešais Kulautuvą 1398 m. buvo pasirašyta Salyno sutartis tarp Vytauto ir kryžiuočių. XV a. minimas Kulautuvos palivarkas. XIX a. pabaigoje draudžiamąją lietuvių spaudą apylinkėse platino S. Bulota.
Vasarviete tapo XX a. pradžioje. 1933 m. balandžio 21 d. oficialiai paskelbta poilsiaviete. Kurorto įkūrėju laikomas pulkininkas leitenantas Vytautas Augustauskas, kurio rūpesčiu paruoštas kurorto planas (projektavo Jonas Kova-Kovalskis), gatvės apsodintos liepomis ir baltosiomis akacijomis, iškastas tvenkinys, įsteigta mokykla. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Kulautuva tapo miesto tipo gyvenviete (kaip vasarvietė). XX a. viduryje įkurti vaikų darželis, jaunimo namai, kultūros namai, vaikų tuberkuliozės ligoninė ir sanatorija „Kregždutė“, ambulatorija. Prie Kulautuvos – ant Nemuno šlaito Virbaliūnų kaime, vokiečių okupacijos metais ir pokariu veikė sklandytojų mokykla.
Sovietmečiu Kulautuvoje buvo rengiamos rajono dainų šventės. 1948–1949 m. SSRS valdžia ištrėmė 5 Kulautuvos gyventojus. Sovietinės okupacijos metais LKBK ir kitą draudžiamąją spaudą Kulautuvoje platino Alfonsas Svarinskas, Stasė Jasiūnaitė. 1993–1996 m. rasti Kulautuvos lobiai.
2001 m. patvirtintas Kulautuvos herbas, 2003 m. vasario 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 248 suteiktas miestelio statusas (iki tol oficialiai buvo miestas). 2005 m. pavasarį pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo panaudotas teletiltas sujungti LR Seimą ir Kulautuvos bendruomenę.
Kulautuva siekia gauti kurorto statusą, kurį turėjo iki II pasaulinio karo.
Pavadinimo kilmė
1364 m. Vygando Marburgiečio kronikoje minimas Kalanten kaimas Paštuvos žemėje. Vėliau pavadinimas įvairuoja: Galanten (1370 m.), Golanten (1372 m.) ir kt. Rytų slavų kalbose XVI a. pabaigoje pasirodo priesaga -av- (Колотово, 1578 m.). 1610 m. Vilkijos valsčiaus dokumente minima pavardė Kolotovskis, tikriausiai kilusi nuo gyvenvietės vardo. Dabartinė miestelio lytis Kulautuva aptinkama nuo 1854 m.
Bronius Kviklys teigė, kad senovėje lietuviai gyvenvietę vadino Kulautai (pavardės Kulautas daugiskaita), tačiau tokia pavardė neaptinkama jokiuose raštuose. Labiau tikėtina, kad pavadinimo šaknis buvo kal- arba kol- (slaviškai), bet ne kul-, ir yra kilusi nuo pavardės Kalanta, bet vėliau dėl slavų įtakos virto Kalantava, Kulautava ir galiausiai lietuviškesne lytimi Kulautuva.
Liaudies etimologijoje miestelio vardas siejamas su žodžiu kultuvė, kadangi pasakojama, kad nuo seno moterys Nemune triukšmingai velėdavo skalbinius.
Žymūs žmonės
- Vytautas Augustauskas (1882–1944), kurorto įsteigėjas, Kulautuvoje gyvenęs 1930–1944 m. Jo gyvenamąjį namą žymi atminimo lenta.
- Stasė Jasiūnaitė (1912–1986), rašytoja, dirbusi Kulautuvos sanatorijoje. Gyvenamasis namas pažymėtas atminimo lenta. Ant jos kapo Kulautuvos kapinėse pastatytas ąžuolinis Kristus (tautodailininkas Ipolitas Užkurnis).
- Kazys Abromavičius (1928–), dailininkas akvarelininkas, gimęs Kulautuvoje.
- Raimonda Židonienė-Šiurkutė (1960–), choro dirigentė ir pedagogė, gimusi Kulautuvoje.
- Tadas Gudas (1986-), metų inžinierius leidęs vasaras Kulautuvoje.
- Ignas Bendikas (1987-), Inžinierius, Tado Gudo mokslinis bendradarbis.
Architektūra
Miestelis stačiakampio plano. Svarbiausi statiniai:
- Medinė Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia, pastatyta 1932 m. sudeginta 2013m.
- Madonos (Švč. Mergelės Marijos) paminklas (skulptorius Stasys Stanišauskas), pastatytas 1934 m. Prezidento Antano Smetonos 60–mečio jubiliejaus proga,nugriautas 1956 m. (statula perkelta į bažnyčios šventorių), atstatytas 1990 m.
- Paminklas žuvusiesiems už Lietuvos laisvę, pastatytas 1938 m., atstatytas 1989 m.
Dainų ir šokių šventės
Sovietiniais metais lietuviško tautinio meno mylėtojų pastangomis pirmą kartą dainų šventė įvyko Kulautuvoje, tik ką įrengtoje estradoje, 1953 m. birželio 27 d.
Nuo 2001 m. čia vyksta dainuojamosios poezijos festivalis „Akacijų alėja“. 2005 m. Kulautuvoje įvyko Kauno rajono dainų ir šokių šventė. Tai antroji tokia šventė po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje. Ji buvo skirta Lietuvos nepriklausomybės penkiolikos metų ir Kauno rajono įkūrimo penkiasdešimtmečio sukaktims pažymėti. Rajono dainų šventė vyko ir 2007 m. birželio 16 d.
Informacija paruošta, remiantis: https://lt.wikipedia.org
Žemėlapis:
Rekomenduojame: