Žymų archyvas: turistavimas

Turistavimas



Keturiasdešimt Totorių kaimas – lankytina vieta Vilniaus rajone

Keturiasdešimt Totorių kaimas

Keturiasdešimt Totorių – viena seniausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos totorių gyvenviečių. Manoma, kad totoriai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įsikūrė 14a. pabaigoje. Pirmosios žinios apie jų apsigyvenimą LDK pasirodė 14a. pradžioje. Atvykusius iš Volgos ir Krymo totorius Vytautas apgyvendino Trakų apylinkėse, daugiausiai prie Vokės. Taip atsirado Keturiasdešimt Totorių kaimas. Šaltiniuose šio kaimo vardas pirmą kartą paminėtas 15a. pirmoje
Skaityti plačiau



Poilsiavietė stovyklavietė „Molėtų kempingas“

Molėtų kempingas

Poilsiavietė stovyklavietė „Molėtų kempingas“ Šiltojo metų sezono metu kviečiame su palapinėmis arba kemperiais atvykti į poilsiavietę – kempingą ant Galuono ežero kranto, kur Jus pasitiks įstabaus grožio Molėtų rajono gamta.Nedidelėje, bet jaukioje 0,7 ha poilsiavietėje ant Galuono ežero kranto galima įsikurti palapinėse, atvykti su kemperiais arba nameliais-priekabomis. Įkurta vienoje ežeringiausių Molėtų rajono vietovių, prie Galuono
Skaityti plačiau



Poilsiavietė – „Bikėnų kaimo stovyklavietė“

Bikėnų kaimo stovyklavietė

Poilsiavietė – „Bikėnų kaimo stovyklavietė“ Stovyklavietė yra įsikūrusi jaukiame gamtos kampelyje ežeringame Zarasų rajone. Stovyklavietė iš visų pusių apsupta vandens – Antalieptės marių bei kitame slėnyje esančios Šventosios upės. Gaivus ir tyras stovyklavietės oras suteiks Jums visišką ramybę, poilsį ir padės pamiršti kasdienius rūpesčius bei pabėgti nuo miesto šurmulio. Šiltus vasaros vakarus galite praleisti laužo
Skaityti plačiau



Skališkių (Liucionių) uola – lankytina vieta Vilniaus rajone

Skališkių (Liucionių) uola

Skališkių (Liucionių) uola – Lietuvos Respublikos geologijos paminklas. Tai keli geologiniai objektai viename: ola arba urvas, konglomerato uola, ir  nuo jos lašantis šaltinis. Uola yra Neries dešiniajame krante, griovoje, miške už kelių šimtų metrų nuo Skališkių kaimo prieš upės srovę. Uolos papėdėje, prie pat upės, yra dar vienas šaltinėlis, ištekantis iš po akmens.Skališkių uola dar
Skaityti plačiau



Maršrutas pėsčiomis Kaune. Petrašiūnai – Vieškūnų piliakalnis

Maršrutas Petrašiūnai - Vieškūnų pilikalnis

Maršrutas pėsčiomis Kaune. Petrašiūnai – Vieškūnų piliakalnis. Viso ~10km Žygį pradedame nuo Petrašiūnų žiedo, čia patogu atvažiuoti viešuoju transportu. Einame pro Pažaislio parką link Pažaislio vienuolyno.     Vienuolynas įsikūręs nuostabiame gamtos prieglobstyje, Kauno marių pakrantėje. Jei tik turite laiko, užeikite į vidų, čia kiekvieną kartą galima atrasti ką nors nauja bei įsimintina. Apėjus vienuolyną
Skaityti plačiau



Dzūkijos nacionalinio parko etnografinė sodyba

Dzūkijos nacionalinio parko etnografinė sodyba

Dzūkijos nacionalinio parko etnografinė sodyba lankytojams duris atvėrė 1994 m. Etnografinėje sodyboje – namas ir kluonas, statytas 1905 m. Eksponatai pradėti rinkti 1991m. Ekspozicija nuolat papildoma naujais eksponatais, surinktais Parko teritorijoje. Čia sužinosite, kaip šiliniai dzūkai vaikščiojo ,,grybų trobelėm“, žvejojo, medžiojo, skiltuvu skėlė ugnį ir pasišviesdavo ,,dziedu“, ,,ajo Gudų šalalėn spalgenauc“, apsiavę vyžom, kaip įviliodavo
Skaityti plačiau



Joniškėlio dvaras – lankytina vieta Pasvalio rajone

Joniškėlio dvaras

Joniškėlio dvaras – dvaras Joniškėlio miestelio vakariniame pakraštyje. Nuo 1723 iki 1940 m. Joniškėlio dvaras buvo Karpių giminės nuosavybė. 1736 m. Jokūbui Ignui Karpiui buvo suteikta teisė steigti miestelį. XIX a. Joniškėlis buvo klestintis miestas ir vienas didžiausių dvarų Žiemgalos regione. Dvare buvo sukaupta turtinga knygų biblioteka. 1810 m. vykdant Igno Karpio testamentą, Karpai pirmieji
Skaityti plačiau