Kaunas – lankytinos vietos

Lankytinos vietos Kaune. Čia galėsite daugiau sužinoti apie vieną iš seniausių medžių Lietuvoje – Liepa “Motinėle”, galėsite pasiskaityti apie pirmuosius Lietuvoje Kauno funikulierius ir sužinosite kodėl Kadagių slėnis laikomas išskirtiniu ir ypač švariu. Žinai kitas įdomias lankytinas vietas Kaune? Parašyk mums, jei nori pasidalinti jomis šioje svetainėje.



Kauno šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia (Kauno soboras)

Kauno šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (Kauno soboras)

Kauno šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia (dar žinoma kaip Kauno soboras) stovi Kauno naujamiestyje, rytinėje Laisvės alėjos dalyje, specialiai suformuotos aikštės centre. Istorija XIX a., kol nebuvo apstatytas Kauno Naujamiestis, dabartinėje Įgulos bažnyčios vietoje telkšojo pelkė, buvo medžiojamos antys. Įrengus Kauno tvirtovės gynybinius fortus, 1888–1891 m. miesto centre (Naujamiestyje), dabartinėse Gedimino, Kęstučio, K. Donelaičio gatvėse,
Skaityti plačiau



Trijų mergelių tiltas – pėsčiųjų tiltas Kaune

Trijų mergelių tiltas

Trijų mergelių tiltas – pėsčiųjų tiltas per Nemuną Kaune, jungiantis Panemunės šilą ir A. ir J. Gravrogkų gatvę Gričiupio mikrorajone. Po tiltu nutiesta geležinkelio Vilnius-Kaunas linija. 2014 m. vasarą tiltas renovuotas, atnaujintas jo apšvietimas. Užbaigus Trijų mergelių tiltą, likusios konstrukcijos panaudotos 1980 m. pirmajam Nemuno salos tiltui (prie Maironio g.) pastatyti. Tilto pavadinimas tikriausiai mena Mergaičių salą,
Skaityti plačiau



Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika

Kauno Kristaus prisikėlimo bazilika

Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika (Prisikėlimo bažnyčia) – didžiausia monumentalios architektūros bazilikinė bažnyčia Baltijos šalyse. Vienas iš vertingiausių Kauno modernizmo architektūros objektų. Iškilmingai pašventinta 2004 m. gruodžio 26 d. Lietuvai atkūrus valstybingumą, 1922 m. kilo idėja Kaune, tuometinėje laikinojoje sostinėje, pastatyti bažnyčią kaip padėkos Dievui už atgautą laisvę simbolį. 1926 m. buvo įsteigta šventovės statybos taryba, vykdomasis komitetas, įregistruoti įstatai.
Skaityti plačiau



Kauno tvirtovės IX fortas

Kauno tvirtovės IX fortas

IX fortas (NKV kodas 10452) – Kauno tvirtovės dalis, išsidėsčiusi šiaurinėje miesto dalyje (greta magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Netoliese esančios gyvenvietės – Giraitė, Sargėnai). IX forto statymo darbai vykdyti 1903–1913 m. Tai moderniausias Kauno tvirtovės įtvirtinimas, kuris užbaigė pirmą 9 fortų ir 10 stacionariųjų baterijų gynybinį žiedą. Pirmojo pasaulinio karo metais šis fortas beveik nenukentėjo.
Skaityti plačiau



Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė

Kauno hidroeletrinė

Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė didžiausia atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti hidroelektrinė Lietuvoje. Istorija Nemuno hidroresursus dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą tyrinėjo ir jų panaudojimo problemą sprendė profesoriaus G. Merčingo vadovaujama Vandens energijos tyrimų komisija. Po karo šią problemą daug kartų kėlė profesorius Steponas Kolupaila, inžinierius Jonas Smilgevičius ir kiti, AB „Galybės“ planavo statyti hidroelektrines, tačiau visa
Skaityti plačiau



Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčia

Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčia

Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčia Katalikų bažnyčia Kaune, Aleksote, Antakalnio g. 35, apie 0,6 km į šiaurę nuo Aleksoto turgavietės. Pagrindinėje rajono Veiverių gatvėje, įkalnėje, pastatyta lankytino objekto nuoroda į Šv. Kazimiero bažnyčią. Šalia viena kitos stovi senoji medinė ir naujoji mūrinė bažnyčios. Istorija Aleksote ir Marvos dvare 1782 m. minimos koplyčios. Kauno klebonas pavasariais į Aleksoto
Skaityti plačiau



Aleksoto funikulierius – lankytina vieta Kaune

Aleksoto funikulierius

Aleksoto funikulierius – vienas iš dviejų Kauno keltuvų, antrasis mieste ir Lietuvoje, vienas iš seniausių veikiančių keltuvų Europoje, veikia nuo 1935 m. Viršutinė stotelė įsikūrusi Amerikos lietuvių g. 6, apatinė – Veiverių g. 30. Statinys įrengtas ties Aleksoto tiltu, jungia Aleksoto kalno papėdę su Linksmadvariu. Keltuvas vienkelis su 2 vagonais, prasilenkiančiais kelio viduryje. Bėgiai plieniniai, kelio ilgis 132,9 m,
Skaityti plačiau