Verta aplankyti

Lankytinos vietos Lietuvoje ir jos apskrityse. Sužinok ką vertą aplankyti Vilniaus, Kauno mieste, Nidoje, Anykščiuose ar Druskininkuose. Jeigu žinai kitas įdomias lankytinas vietas Lietuvoje, parašyk mums, jei nori pasidalinti jomis šioje svetainėje.

Interaktyvus turistinis Lietuvos žemėlapis. Naršykite žemėlapį, suorganizuokite savo turistinį maršrutą po Lietuvą, aplankykite dar nebūtas turistines vietas ir atraskite naujus turizmo objektus, bei dar nematytą Lietuvą.

 



Velnio duobė – lankytina vieta Aukštadvaryje

Velnio duobė

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

Velnio duobė (arba Velniaduobė) – geologinis gamtos paminklas (nuo 1964 m.), esantis 4 km į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario (Trakų rajonas), važiuojant link Beižionių, Aukštadvario girininkijos (10,16 kv.) Kalvų miške, Aukštadvario regioninio parko Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje. Plotis 60-65 m – 200 m. Plotas 0,04-4,5 ha. Gylis – 30-40 m. Durpių sluoksnio dugne storis apie 9,5
Skaityti plačiau



Europos parkas – lankytina vieta Vilniuje

europos parkas

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

Europos parkas – parkas Joneikiškių kaime, truputį šiauriau Vilniaus miesto savivaldybės šiaurinės ribos, dešiniajame Neries krante, netoli Europos centro 1991 m. Gintaro Karoso įkurtas muziejus po atviru dangumi, užimantis 55 ha plotą. Išsidėstęs 19 km į šiaurę nuo Vilniaus miesto centro, netoliese prateka Žalesa. Ten, kur dabar yra muziejaus teritorija, prieš 20 metų buvo apleistas
Skaityti plačiau



Etnokosmologijos muziejus – lankytina vieta Molėtų rajone

etnokosmologijos muziejus

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

Lietuvos etnokosmologijos muziejus – Lietuvos observatorija ir muziejus  Molėtų rajone, netoli Kulionių kaimo, prie Želvos ežero, apie 70 km į šiaurę nuo Vilniaus. Lietuvos etnokosmologijos muziejus yra pirmas ir vienintelis tokio pobūdžio muziejus pasaulyje.1969 m. Molėtų rajone, 12 km nuo Molėtų, ant Kaldinių kalvos 200 m aukštyje virš jūros lygio, pastatyta nauja Molėtų astronomijos observatorija.
Skaityti plačiau



Papilės atodanga – lankytina vieta Akmenės rajone

papiles atodanga

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

Papilės atodanga   Papilės miestelyje yra įkurtas Papilės geologinis draustinis – tai Papilės Juros periodo atodanga,  kur 2 km Ventos atkarpoje atsiveria juros periodo dariniai su gausiomis tuometinės faunos liekanomis. Tai unikali atodanga, kurią tyrė daugelis mokslininkų, 1830 m. pirmais šią atodangą ištyrė  Eduardas Eichvaldas, o rašytojas Dionizas Poška apie 1863 m. čia surinko pirmuosius
Skaityti plačiau



Kurtuvėnų dvaro svirnas – lankytina vieta Šiaulų rajone

Kurtuvenu dvaro svirnas

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

Kurtuvėnų dvaro svirnas  Kurtuvėnų dvaras išlikęs Kurtuvėnuose. Su parku ir kitais pastatais sudaro ansamblį.Vertingiausias dvaro pastatas yra medinis dviejų aukštų svirnas, statytas XVIII a. pabaigoje. Kurtuvėnų dvaro svirnas įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Kurtuvėnų svirnas vienas iš seniausių medinių dvaro ūkinių pastatų Lietuvoje. Iš kitų panašaus pobūdžio statinių jis išsiskiria dydžiu  (ilgis – 30
Skaityti plačiau



Kryžių kalnas – lankytina vieta Šiaulių rajone

Kryziu kalnas

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

 Jurgaičių (Domantų) piliakalnis, dažniau vadinamas  Kryžių kalnu, yra  Meškuičių seniūnijoje  (Šiaulių rajonas), šalia Šiaulių-Rygos plento ir geležinkelio, 12 km į šiaurę nuo Šiaulių ir 6 km į pietvakarius nuo Meškuičių, Kulpės kairiajame krante. Kryžių kalnas – tai istorijos ir architektūros paminklas, unikalus liaudies meno ansamblis. Ant piliakalnio yra tūkstančiai kryžių, atvežtų ne tik iš įvairių
Skaityti plačiau



D.Poškos baublys – lankytina vieta Šilalės rajone

dionizo poskos baubliai

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

 D.Poškos baublys yra Šilalės rajone, Bijotų kaime, ant kalvos, kur senovėje buvo Barzdžių dvaras. Muziejų tūkstantmečio ąžuolo  kamiene  įrengė rašytojas, istorikas Dionizas Poška (1765–1830).  Apylinkėse augo daug ąžuolų. Vieną jų, jau džiūstantį,  1812 m. rašytojas Dionizas Poška valstiečiams liepė nukirsti – tai buvo bene 1000 metų ąžuolas (12,5 m apimties). Vyrai darbavosi visą dieną. Po
Skaityti plačiau