Tauragės apskritis – lankytinos vietos

Lankytinos vietos Tauragės apskrityje. Visa informacija ir nuotraukos apie žymiausius Tauragės apskrities objektus: dvarus, pilis, piliakalnius, kalnus ir daugybę kitų.  Žinai  kitas įdomias lankytinas vietas Tauragės apskrityje? Parašyk mums, jei nori pasidalinti jomis šioje svetainėje.



Palemono kalnas (Seredžiaus piliakalnis) – lankytina vieta Jurbarko rajone

Palemono kalnas04

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

Palemono kalnas – taip vadinamas Seredžiaus piliakalnis, esantis Jurbarko rajone. Piliakalnis įrengtas Nemuno aukštutinės terasos kyšulyje, suformuotame Pieštvės upelio. Iš šiaurės vakarų piliakalnį juosia Pieštvės upelis, iš pietų – Nemuno slėnis, iš šiaurės rytų prieina gretima aukštuma. Aikštelė beveik trikampė, pailga. Piliakalnis apardytas arimų, pirmajame pylime iškasta didžiulė duobė, aikštelės kraštuose -­ apkasas. Dirvonuoja. Į
Skaityti plačiau



Veliuonos dvaras – lankytina vieta Jurbarko rajone

Veliuonos dvaras 02

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

Veliuonos dvaras yra Veliuonos miestelyje, Jurbarko rajone. Tai vienas iš nedaugelio dvarų Lietuvoje, išlaikęs architektūros autentiškumą ir medines klasicizmo stiliaus dekoro formas. Apie XVI a. viduryje Žygimantas Augustas Veliuonos miestelį užraše Barborai Radvilaitei. Vėliau dvarą valdė karalienė Bona Sforca, XVIII a. – Žemaičių seniūnas J. Poniatovskis, o Poniatovskiams užsitraukus caro nemalonę bendradarbiaujant su Napoleonu, Veliuonos
Skaityti plačiau



Padubysio malūnas – lankytina vieta Jurbarko rajone

Padubysio malūnas

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

Padubysio malūnas stovi  Jurbarko rajone, Padubysio kaime. Padubysio dvaro malūnas unikalus savo išlikusia technologine įranga ir pastato architektūrine išraiška. Dvaras buvo viršutinėje, o malūnas apatinėje Dubysos slėnio terasoje. Padubysio malūnas statytas apie 1920 m. dvarininko Juozo Butkevičiaus. Statybą finansavo žmona Jadvyga Jacunskaitė. Vokiečių okupacijos metais malūną valdė statytinis Valteris Gaigalaitis. Dabar malūno savininkas yra privatus
Skaityti plačiau



Belvederio dvaras – lankytina vieta Jurbarko rajone

Belvederio dvaras1

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

Belvederio dvaras stovi Nemuno kranto Jurbarko rajone, Seredžiaus seniūnijoje. Yra  respublikinės reikšmės architektūrinė, urbanistinė vertybė. Dvarą iš Tiškevičių apie 1820 m. nusipirko Kleopas Burba. Jam 1830 m. ant aukšto Nemuno kranto pastačius rūmus su bokšteliu, dvaras pavadintas Belvederiu.  Kiek vėliau buvo pastatyta oficina, ūkiniai pastatai. Apie 1880-1881 m. rūmai buvo perstatyti. Dviaukščiai mūriniai netaisyklingo plano rūmai su triaukščiu
Skaityti plačiau



Raganų eglė – lankytina vieta Pagėgių rajone

450px-Raganų_eglė

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

Raganų eglė – daugiakamienė eglė, auganti Rambyno regioniniame parke, netoli Vilkyškių miestelio. Raganų eglė paskelbta gamtos paminklu. Jos aukštis 32 m, liemuo 5 m, o 80 cm aukštyje šakojasi į 18 kamienų. 2007 m. pabaigoje, po praūžusios vėtros, vienas kamienas nulūžo. Apie eglės atsiradimą pasakojamos legendos. Žmonės sako, kad kažkada dar mažos eglaitės viršūnę prajodamas
Skaityti plačiau



Medvėgalio piliakalnis – lankytina vieta Šilalės rajone

medvegalis

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

Medvėgalio piliakalnis išsidėstęs Šilalės rajone, apie 8 km į šiaurės vakarus nuo Kaltinėnų, 12 km į pietus nuo Varnių,  Karūžiškės dvaro  laukuose. Medvėgalis – XIV a. lietuvių pilies, vėliau – piliakalnio ir greta esančios aukščiausios  Žemaitijos kalvos (234,6 m) pavadinimas. Medvėgalio piliakalnis yra didžiausias žemaičių piliakalnis. Į šiaurės rytus nuo jo yra kūlgrinda, į pietvakarius
Skaityti plačiau



D.Poškos baublys – lankytina vieta Šilalės rajone

dionizo poskos baubliai

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

 D.Poškos baublys yra Šilalės rajone, Bijotų kaime, ant kalvos, kur senovėje buvo Barzdžių dvaras. Muziejų tūkstantmečio ąžuolo  kamiene  įrengė rašytojas, istorikas Dionizas Poška (1765–1830).  Apylinkėse augo daug ąžuolų. Vieną jų, jau džiūstantį,  1812 m. rašytojas Dionizas Poška valstiečiams liepė nukirsti – tai buvo bene 1000 metų ąžuolas (12,5 m apimties). Vyrai darbavosi visą dieną. Po
Skaityti plačiau