Lietuvos etnokosmologijos muziejus – Lietuvos observatorija ir muziejus Molėtų rajone, netoli Kulionių kaimo, prie Želvos ežero, apie 70 km į šiaurę nuo Vilniaus. Lietuvos etnokosmologijos muziejus yra pirmas ir vienintelis tokio pobūdžio muziejus pasaulyje.
1969 m. Molėtų rajone, 12 km nuo Molėtų, ant Kaldinių kalvos 200 m aukštyje virš jūros lygio, pastatyta nauja Molėtų astronomijos observatorija. Lietuvos etnokosmologijos muziejaus idėjos autoriai – Molėtų astronomijos observatorijos personalo vadovas dr.Gunaras Kakaras ir Puslaidininkių fizikos instituto vyr. mokslinis bendradarbis dr. Libertas Klimka, sumanę susieti etnologiją suastronomija per lietuvių tautos sąsajas su dangumi, Saule, Mėnuliu, žvaigždėmis ir sudaryti galimybę eiliniams žmonėms, ne mokslininkams, pamatyti žvaigždžių pasaulio vaizdus pro teleskopą, išgirsti atsakymus į jiems rūpimus klausimus. 1978 m. minint 125-ąsias senosios Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos metines, L. Klimkos iniciatyva Molėtų astronomijos observatorijos viename teleskopo bokšto aukšte atidarytas visuomeninis muziejus, kur be pagrindinių eksponatų, senosios Vilniaus observatorijos teleskopų, jau buvo pirmieji etnografiniai eksponatai vienu ar kitu aspektu atspindintys tautos ryšį su Dangaus pasauliu.
Baigus observatorijos gyvenvietės statybas, iškilo vadinamasis „specialios paskirties astronominis paviljonas“ – muziejus. Vieta jam buvo parinkta ant atskiros, toliau nuo observatorijos esančios kalvos, šalia Kulionių piliakalnio. Kartu su muziejaus pastatais ir koncepcija gimė ir pavadinimas etnokosmologija – lietuvių tautos subrandintas virš mūsų esančio pasaulio modelis, bendravimo su juo nuostatos ir pagarba jam, kaip pagrindinis išeities ir tolimesnės plėtros taškas žmogaus ryšių su Kosminiu pasauliu panoramoje.
1990 m. įsteigtas Etnokosmologijos muziejus, kaip atskiras eksperimentinės laboratorijos „Eksma“ padalinys. Vėliau muziejus gavo naują pavadinimą – Etnokosmologijos centras. 1995 m. sugrąžintas pirminis pavadinimas ir muziejus tapo respublikinės kategorijos Lietuvos etnokosmologijos muziejumi. 1997 m. rugsėjo 17 d. Etnokosmologijos muziejuje paleistas pirmasis „Zeiss“ firmos muziejaus teleskopas
2007–2008 m. atlikta muziejaus rekonstrukcija, biudžetą sudarė 22,317 mln. litų. Kartu nupirktas modernus, Riči-Kretjeno sistemos 80 cm skersmens lankytojams skirtas teleskopas, vaizdo ir garso aparatūra.
Pagrindinis Lietuvos etnokosmologijos muziejaus uždavinys yra rinkti, kaupti, sisteminti, saugoti, moksliškai tyrinėti ir teikti lankytojams informaciją apie žmogaus ir žmonijos santykį su Kosminiu pasauliu. Muziejų sudaro trys dalys:
• Požeminė galerija su penkiomis salėmis, kuriose etnokosmologijos žinios pateikiamos ekspozicijose etnologiniu, mokslo istorijos, filosofiniu, astronominiu požiūriais. Paskaitos metu supažindinama su etnokosmologijos idėja ir svarbiausiomis temomis, skaitmeniniai kosmoso vaizdai, atlikti geriausiais pasaulio teleskopais ir kosminių aparatų fotokameromis, demonstruojami salėje.
• Observatorijos bokštas su 80 cm teleskopu, įrengtu 40 m. aukštyje, kuriuo naktį žiūrima į žvaigždes bei apylinkių apžvalga dieną iš apžvalgos aikštelės 32 metrų aukštyje. Iš čia atsiveria įspūdingas vaizdas: matomi 6 ežerai, Labanoro girios panorama.
• Lauko ekspozicija.
Ant observatorijos pietinės sienos įrengtas Saulės laikrodis. Netoli teleskopų bokštų yra šventųjų mitologinių akmenų rinkinys. Tai dubenuotieji akmenys, senovėje naudoti saugoti gydomajam Perkūno vandeniui.
Taip pat yra speciali naktinė programa: įdomiausių naktinio dangaus objektų stebėjimai pro 40 cm skersmens teleskopą, naktinio dangaus atspindžiai lietuvių etninėje kultūroje.
Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje