Kauno funikulieriai
Žaliakalnio funikulierius yra pirmas toks įrenginys Lietuvoje. Jis paskelbtas respublikinės reikšmės kultūros vertybe, turinčia istorinę, technologinę ir architektūrinę vertę, yra įtrauktas į kultūros paminklų sąrašą.
Keltuvas vienkelis su 2 vagonais, prasilenkiančiais kelio viduryje. Bėgiai plieniniai, 1200 mm pločio, pirkti Vokietijoje. 142 m ilgio trasos pasvirimo kampas 25,9 %. Vagonai mediniai, apkalti skarda, talpina 36 keleivius, juda 2 m/s greičiu. Kelionė trunka 1 min 38 s.
Viršutinė stotelė įrengta su rūsiu. Jame sumontuoti keltuvo mechanizmai, saugomi įvairūs reikmenys. Numatytos patikimos keltuvo apsaugos sistemos: vagonai turi specialius automatinius stabdžius, kurie, trūkus lynui, neleidžia vagonams riedėti žemyn.
Trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Žaliakalnis smarkiai plėtėsi, apsigyveno daug žemutinėje miesto dalyje dirbančių miestiečių. Gyventojai miesto valdybai ėmė rašyti prašymus pagerinti susisiekimą su žemutine miesto dalimi. Pirminė idėja buvo pagerinti susisiekimą tarp Centro ir Žaliakalnio – nutiesti siaurąjį geležinkelį. Geležinkelių valdyba sukritikavo šią idėją, pirmiausiai dėl jos brangumo, ir pasiūlė įrengti elektrinį tramvajų. Tačiau miesto valdyba tam nepritarė ir priėmė galutinį sprendimą statyti keltuvą iš Aušros tako į Kalnų g. (dab. Vlado Putvinskio g.).
Potencialiems būsimojo keltuvo keleivių srautams įvertinti 1930 m. vasarą nusamdyti bedarbiai skaičiuoti lipančius laiptais aukštyn ir žemyn. 1931 m. rugpjūčio 5 d. Žaliakalnio funikulierius oficialiai atidarytas, o rugpjūčio 8 d. pradėta kilnoti ir visus norinčiuosius. Iš pradžių keleiviams įrengtas vienas vagonas. Antrasis, prikrautas akmenų balasto, buvo skirtas atsvarai. Tačiau, netikėtai visiems, keltis į kalną tapo labai populiaru, tad tą patį rudenį nusprendžiama ir antrąjį vagoną paversti keleiviniu. Be antrojo vagono, po kelių mėnesių keleivių saugumui apatinėje stotelėje atsirado apsauginė trasa, pastatyta pavėsinė.
1935–1937 m. keltuvas vėl rekonstruotas. Keleivius imta kelti naujais didesniais vagonais. Tuo pačiu metu pastatyta apatinė keleivių stotelės stoginė.
Plečiantis Žaliakalniui, gausėjant gyventojų, kuriantis gydymo įstaigoms, pramonės įmonėms, keltuvas tapo reikšminga ir populiaria transporto priemone, o miesto svečiams – ir atrakcija. 1937 m. jo paslaugomis pasinaudojo 1 406 999 keleiviai, 1938 m. – 1 988 592, 1939 m. – 2 291 477. Antrojo pasaulinio karo metu Žaliakalnio funikulierius nenukentėjo ir toliau funkcionavo.
1986 m. atliktas kompleksinis remontas. Viršutinėje stotelėje pastatyti keleivių peronai, prie žemutinės nugriauti seni pastatai, įrengtas skveras, pastatyta skulptoriaus Broniaus Zalenso skulptūra „Mergaitė su dūdele“.
2003 m. funikulierių aukcione nupirko bendrovė „Kauno liftai“. Šeimininkai atkūrė autentišką 1931 m. atidaryto keltuvo vaizdą. Rekonstrukcijos metu sutvarkytas keltuvo mechanizmas, bėgiai, vagonai, aikštelių apšvietimas.
Vagonėliuose skamba specialiai keltuvui sukurta kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus muzika. Keleivius pasitinka tarpukario Lietuvos stiliumi uniformuoti darbuotojai. 2004 m. Žaliakalnio keltuvio viršutinėje stotelėje atidaryta fotografijos „F Galerija“, kiekvieną mėnesį keičiama ekspozicija.
Žaliakalnio funikulierius, funkcionalizmo stiliaus stočių pastatai yra sena ir neatsiejama Kauno miesto centro, Prisikėlimo bažnyčios ir aikštės prieš ją architektūrinio ansamblio dalis. Jis tapo grandimi, jungiančia Laisvės alėją su šia šventove. Keltuvas teikia autentišką informaciją apie to meto inžinerijos bei architektūros lygį. Vidutiniškai per dieną keltuvu naudojasi nuo 400 iki 600 keleivių.
Aleksoto funikulierius – vienas iš dviejų Kauno keltuvų, antrasis mieste ir Lietuvoje, vienas iš seniausių veikiančių keltuvų Europoje, veikia nuo 1935 m. Viršutinė stotelė įsikūrusi Amerikos lietuvių g. 6, apatinė – Veiverių g. 30.
Statinys įrengtas ties Aleksoto tiltu, jungia Aleksoto kalno papėdę su Linksmadvariu. Keltuvas vienkelis su 2 vagonais, prasilenkiančiais kelio viduryje. Bėgiai plieniniai, kelio ilgis 132,9 m, pasvirimo kampas 18°. Vagonai mediniai, talpina 25 keleivius, keliamoji galia 2000 kg. Keltuvo vagonėliuose įrengti specialūs automatiniai stabdžiai, kurie, trūkus lynui, neleidžia vagonams nuriedėti žemyn. Viršutinė stotelė įrengta su rūsiu. Jame sumontuoti keltuvo mechanizmai, saugomi įvairūs reikmenys.
XX a. 4-ajame dešimtmetyje Linksmadvaryje veikė Aleksoto oro uostas, įsikūrė VDU Fizikos-chemijos institutas, J. Damijonaičio pradinė mokykla, Lituanistikos institutas, Krašto apsaugos ministerijos astronomijos observatorija, kitos įstaigos. Siekiant palengvinti susiekimą su miesto centru, buvo nuspręsta įrengti keltuvą.
Nuotraukos: www.turistopasaulis.lt
Žemėlapis:
Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje
Jums gali prireikti, krepšeliai higienos reikmenims: