Mosėdis – lankytina vieta Skuodo rajone

    Mosėdis – miestelis Skuodo rajono savivaldybėje, prie Bartuvos upės, 11 km į pietus nuo Skuodo ir 11 km į šiaurę nuo Salantų, Salantų regioniniame parke.  Mosėdis – vienas gražiausių, tvarkingiausių, labiausiai turistų lankomų Žemaitijos miestelių, dar vadinamas „Akmenų sostine“.  Miestelio pietinėje dalyje stūkso Mosėdžio piliakalnis, aptikti Mosėdžio pilkapiai.
Mosėdyje stovi Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1783 m., vėlyvojo baroko, turi klasicizmo bruožų; kryžminio plano, dvibokštė; mūriniai bokštai pristatyti 1844 m.). Bažnyčią juosia  akmens mūro šventoriaus tvora su barokiniais vartais (1783 m.) ir raudonų plytų mūro 19 Kryžiaus kelio stočių koplytėlių (1901 m.).

Akmenų gatvėje (anksčiau – Kapų), šalia bažnyčios, vis dar stovi namas, kuriame 1895 – 1898 m. gyveno rašytojas, kunigas, aktyvus lietuvybės puoselėtojas Juozas Tumas – Vaižgantas.
Mosėdyje yra ir kitų istorinių kultūros paveldo statinių – vandens malūnas, statytas 1792 m., Šv.Roko koplyčia kapinėse (1845 m.), paminklas Kardo rinktinės partizanams (1991 m.) Monumentalus kryžius stalinizmo aukų atminimui (XX a. pab.).

Labiausiai Mosėdį išgarsino gydytojas Vaclovas Intas ir jo įkurtas Respublikinis Unikalių akmenų muziejus.
Netoli Mosėdžio įkurtas Šauklių kraštovaizdžio draustinis – „Šauklių tundra“. Jis užima 82 ha plotą, jame saugomas Lietuvos poledynmečio tundrai artimas kraštovaizdis su 0,3 – 3 m. skersmens rieduliais, auga apie 120 augalų rūšių.
Pirmąkart Mosėdis (Maysedis) minimas 1253 m.  Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte, čia stovėjo Mosėdžio pilis. V – XVI a. apylinkės buvo gyvenamos kuršių. Kuriantis Lietuvos valstybei buvo kuršių Ceklio žemėje. Vėliau po Skuodo ir Durbės mūšių Ceklis liko žemaičių įtakoje, o vietiniai gyventojai kuršiai laikui bėgant sužemaitėjo. Po Žemaitijos krikšto, 1417 m. įkūrus Medininkų vyskupiją, Mosėdis 1421–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupams. Nuo XVI a. buvo Mosėdžio dvaras ir Mosėdžio valsčius – vyskupo valdos administracinis vienetas. 1544 m. minimas miestelis, 1551 m. pastatyta pirmoji medinė Mosėdžio bažnyčia, 1783 m. pastatyta mūrinė, 1560 m. įkurta parapija.

Per 1655–1660 m. Šiaurės karą  miestas ir apylinkės labai nukentėjo nuo  Švedijos kariuomenės. 1703 m. Mosėdis gavo savaitinio turgaus privilegiją. 1861–1950 m. valsčiaus centras. Per lietuvių spaudos draudimą Mosėdžio apylinkių gyventojai kolektyviniu prašymu reikalavo jį panaikinti. 1905 m. gruodžio mėn. gyventojai pašalino rusišką valsčiaus administraciją.1907 m. ir 1962 m. Mosėdis degė.

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje