Paulavos respublika (arba Pavlovo respublika) buvo nedidelė valstiečių savivaldos bendruomenė palei Merkį, dabartiniame Merkinės kaime Šalčininkų rajone su aplinkinėmis žemėmis.
Paulavos respublika gyvavo nuo 1769 iki 1795 metų, kuomet ją savo dvare įkūrė Povilas Ksaveras Bžostovskis. Ją sudarė Merkinės dvaras (34 valstiečių ūkiai), sujungtas su Turgelių palivarku (iš viso 78 valakai, apie 1640 ha). Valdė prezidentas (pats dvaro savininkas) ir valstiečių seimas. Povilas Bžostovskis pamažu likvidavo dvaro arimus ir lažą, atodirbio rentą pakeitė (galutinai nuo 1786 metų) pinigine. Valstiečiams leido laisvai tvarkyti savo turtą, iš dalies ir žemę, verstis prekyba ir amatais, suteikė asmens laisvę. Įsteigė mokyklą, stengėsi valstiečiams versti knygas. Dvaro pajamos iki 1784 metais padidėjo daugiau kaip du kartus. Valstybę vėliau pripažino Stanislovas Augustas Poniatovskis, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius. Paulavos respublikos pinigai tais laikais buvo retas ir brangus kolekcinis objektas Europos kolekcionieriams.
Žemė valstiečiams buvo išdalinta už darbą ir iš dalies už mokestį (pinigais ir medaus duokle). Kaimiečiai buvo mokomi skaityti, rašyti, skaičiuoti, įvairių amatų. Iš karo tarnybai tinkamų vyrų sudaryti informuoti kariniai vienetai, kurie kasdien atlikdavo pratybas, o prireikus buvo įpareigoti ginti tėvynę. Iš pačių valstiečių sudarytas teismas, paskirti girininkai ir dešimtininkai lauko darbams prižiūrėti. Valdininkai, kurių sąžiningumą sekė pats savininkas, rašė smulkią atskaitomybę. Per keletą metų ši respublika pražydo – gražiai įdirbti laukai ėmė duoti didesnį derlių, apsišvietę ir padoriai apsirengę valstiečiai noriai ėjo į darbą ir aptvarkė savo sodybas. Dvarininkas kas 4 metai šaukdavo visuotinį gyventojų susirinkimą, kuriame patikrindavo gimimų ir mirimų duomenis, pasikalbėdavo su valstiečiais, suruošdavo jiems vaišes su šokiais.
Respublika žlugo, kai jos įkūrėjas, suprasdamas, kad Rusija valdas greitai užims (per Lenkijos-Lietuvos padalijimus), pasitraukė į Saksoniją ir išmainė Paulavos respubliką į dvarą tenai. Naujas vadovas vis dėlto nebandė tęsti respublikos veiklos, vėl grąžino lažą ir nusavino žemę, o vėliau valdas išties okupavo Rusija. Paulavos respublika buvo viena radikaliausių XVIII a. 2-osios pusės valstiečių reformų Abiejų Tautų Respublikoje. Po karo kunigas Bžostovskis grįžo atgal į Turgelius, nusipirko namą ir toliau klebonavo Turgelių bažnyčioje. Į buvusių savo žemių, tuo metu valdomų naujų savininkų, gyvenimą nebesikišo, vėliau išvažiavo į Rukainius, kur klebonavo iki gyvenimo pabaigos.
Keisdamas savininkus ir perstatytas dvaras gyvavo iki pat 1939 metų. Karo metais čia įsikūrė vienuolės, nuo kurių paliktos degančios žvakės, tikėtina, ir užsidegė rūmai. Po karo dvarvietė atiteko Turgelių tarybiniam ūkiui. 1989 m. Paulavos dvaro griuvėsiai buvo perduoti Martyno Mažvydo bibliotekai, planuota čia įrengti 1,11 mln. vienetų knygų saugyklas, skaityklas, atstatyti sales, įrengti kambarius poilsiui, butus. 1992–1993 metais biblioteka restauravo koplytėlę, kiti pastatai buvo palikti likimo valiai. Nuo 2010 metų griuvėsiai priklauso Šalčininkų rajono savivaldybei. Per pastaruosius metus pradėta tvarkyti buvusio dvaro teritorija: išpjauti nereikalingi medžiai, įrengti takeliai, pastatytas paminklinis akmuo P. K. Bžostovskiui ir jo įkurtai Paulavos Respublikai.
Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje