Sakelių mauzoliejus Sklepkalnyje
Varnių regioninio parko teritorijoje, Pavandenės apylinkėse iki mūsų dienų išlikę tik keletas Sakelių dvaro ūkinių pastatų, parko likučiai, Sakelių kapo – mauzoliejaus griuvėsiai Sklepkalnyje.
Sklepkalnis, anot tyrinėtojų, – senojo politinio-administracinio centro kulto vieta (alkakalnis), kurį galima priskirti kovų su kryžiuočiais ir kalavijuočiais laikotarpiui.
Pavandenės vardas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XIV a. Nuo 1553 m. minimas Pavandenės dvaras, buvęs Gludo ežero pakrantėje. Jis yra priklausė Gervydams, Tiškevičiams, Gedgaudams, Danilevičiams, Sakeliams. Labiausiai dvaras suklestėjo Sakelių valdymo metais. Čia stovėjo gražūs 1890 m. pastatyti mūro rūmai, vėjo malūnas, pieninė, plytinė, nemažai kitų statinių, buvo įrengti žuvininkystės tvenkiniai. Dvaro šeimininkų palaikai buvo laidojami greta esančiame Sklepkalnyje. 1904 m., mirus dvaro šeimininkui Leonardui Sakeliui, jo sūnus Zigmantas Sakelis čia įrengė šeimos mauzoliejų. Tada į jį iš kelių vietų buvo perkelti kitų Sakelių ir anksčiau dvarą valdžiusių Danilavičių palaikai. 1930 m., po Emilijos Sakelienės mirties, mauzoliejaus rekonstrukcijos metu naujai išmūrytos jo sienos. Čia buvo palaidotas ir pats Zigmantas Sakelis (jo palaikai vėliau perkelti į Sklepkalnio kalvos viršūnėje esančias kapines).
Sovietmečiu vandalams suniokojus Pavandenės dvarą ir mauzoliejų, visi mauzoliejaus kriptose buvę palaikai buvo perkelti į kapines, esančias Sklepkalnio kalvos viršūnėje. Mauzoliejus priskiriamas unikaliems architektūriniams objektams, tačiau labai nuniokotas, ir šiandien iš to, kas čia yra likę, jau sunku įsivaizduoti, kaip šis statinys atrodė XX a. pradžioje, – nugriautos kolonos, sunaikintos kriptos, sudarkyta aplinka.
Pavandenės dvare mokytoja dirbo rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Ji mokė Sakelių vaikus, užsiėmė vietos gyventojų slauga, platindavo lietuvišką spaudą.
Pavandenėje stovi viena iš seniausių, gražiausių Žemaitijos medinių bažnyčių. Pirmoji bažnyčia kartu su varpine Pavandenėje pastatyta 1620–1626 m. Bažnyčia perstatyta 1802 m. Ji turi barokinio stiliaus bokštą, sienos – storų ąžuolinių rąstų, apdailintos kirviu. Bažnyčios plotas 27×16 m. Jos viduje – nemažai vertingų meno kūrinių.
Šalia bažnyčios stovinti aštuoniasienė varpinė su prieangiu pastatyta XIX a.
GPS: 55.77751, 22.50007
Žemėlapis:
Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje
Jums gali prireikti, termo drabužiai:
Pingback: Žemaitija 2018-09-29 – Grumlino palėpė