Saldutiškio dvaras yra Saldutiškio miestelyje, Utenos rajone. Kalbininkų nuomone, pirmasis miestelio vardas buvo Salgudiškis, kuris reiškė gudų apgyvendintą vietovę, salą. Pasakojama, jog kažkada Saldutiškio vietoj buvusi pelkė.
Saldutiškio dvaras jau žinomas unijinės Lietuvos laikotarpiu, kuris minimas nuo XVIII a. pabaigos. Jį valdė Jaloveckiai. Trinkūnų k. kapinaitėse palaidotas Antanas Jaloveckis minimas kaip dvaro įkūrėjas. 1890 m. dvaras turėjo kaimiškąjį rajoną su gana vienas nuo kito nutolusiais kaimais: Antalameste, Krivasaliu, Plaučiškėmis, Trinkūnais, Pakieveniu, Pavyžinčiu, Varniškiu, Vilkolakiu, su 59 žmonėmis. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą dvaras priklausė karo inžinieriui Boleslovui Jaloveckiui, kuris pastatė dvaro rūmus su ūkio pastatais, užveisė didelį parką, sodą ir gėlynus, o keletą miško kvartalų užsodino maumedžiais. Saldutiškio gyvenvietė pradėjo kurtis 1899 m., nutiesus siaurąjį geležinkelį Panevėžys–Švenčionėliai, kurio tiesimui vadovavo pats generolas Boleslovas Jaloveckis, dvaro įkūrėjo Antano anūkas. Tada tarp siaurojo geležinkelio stoties ir dvaro buvo supiltas kelias, pasodinta tuopų.
Seni klasicizmo stiliaus rūmai buvo daug kartų perstatinėjami, kiti pastatai keitė savo paskirtį. Mečislovas Jaloveckis 1907 m. pabaigoje įsteigė Saldutiškio ūkio draugiją, kurios veikloje dalyvavo ir aplinkinių vietovių ūkininkai. 1917 m. Petrapilyje mirė Boleslovas Jaloveckis, susirgęs šiltine. Dvaras neteko tikrojo savo šeimininko. Po tėvo mirties sūnus Mečislovas grįžo į Lietuvą, bet Saldutiškyje nepasiliko. Išvyko į Lenkiją, o mirė 1962 m. Londone. 1938 m. dvare įsikūrė Saleziečių vienuolynas, kuris veikė iki Antrojo pasaulinio karo. 1940 m. vienuolynas uždarytas. Karo metais čia veikė ligoninė. Po karo dvare savo būstinę įkūrė stribai.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir vykdant Žemės reformą, dvaro centras atiteko savivaldybei ir Labanoro miškų urėdijai, o patys rūmai – besikuriančiai naujai parapijai. Pirmuoju klebonu buvo kunigas St. Švėgžda, kuris užsiėmė ir bažnyčios statyba. Šiam tikslui buvo pritaikytas akmeninis dvaro svirnas, ant kurio aukštų pamatų buvo pristatyta medinė bažnyčios dalis su dviem bokštais. 1918 m. dvaro rūmuose įsikūrė Linkmenų valsčiaus valdyba, vėliau šioje teritorijoje pastatyta mokykla, sudarkiusi dvaro ansamblį. Ją statant nugriauta keletas senų dvaro pastatų.
Boleslovas Jaloveckis šalia Saldutiškio dvaro įkūrė retų augalų dendrologinį parką. Parko plotas – 11,9 ha. Jame auga 22 medžių ir krūmų rūšys. Yra 150 m ilgio mažalapių liepų alėja, auga drūtos vinkšnos (skersmuo 1,4 m). Iš introdukuotų vertingesni – paprastasis raudonlapis klevas, europiniai kėniai, sidabrinis kėnis, pilkasis riešutmedis ir kt. 1958 m. parkas buvo paskelbtas gamtos paminklu. Saugomas iki šiol.
Neoklasicistiniai istorizmo laikotarpio Saldutiškio dvaro pastatų kompleksą sudaro: dvaro rūmai, pastatyti 1830 m. ir rekonstruoti XIX a. II pusėje, svirno liekanos (pastatytas 1843 m, jo sienos panaudotos 1928 m. statant Saldutiškio Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią), ledainė, pastatyta XIX a. pab.– XX a. pr., tvarto ir arklidės liekanos, pastatytos 1898 m. Greta Saldutiškio miestelio kapinių, išliko ir tvarkomos Jaloveckių šeimos kapinaitės.
Dabar Saldutiškio dvaro pastatai privatizuoti.
Informacija paruošta remiantis: www.utenainfo.lt
Nuotraukos: www.turistopasaulis.lt
GPS: 55.350503, 25.812749
Žemėlapis:
Jums gali prireikti, skarelės: