Švėkšnos dvaras, priklausęs Žemaičių seniūnui Mikalojui Kęsgailai, minimas nuo XV a. vidurio. Dvaro žemės ribojosi su Rietavo, Pajūrio tijūnijomis, karališkąja Gardamo žeme, o vakaruose – su Prūsija. Kęsgailos Švėkšną valdė iki 1569 metų, nes tais metais vienturtė Trakų vaivados Kęsgailos duktė ištekėjo už Vitebsko vaivados Jono Zavišos, kuriam, kaip žmonos kraitis, atiteko Švėkšnos dvaras.
Zavišos Švėkšną valdė iki 1624 metų. Tuo metu, XVII a. pradžioje Švėkšna sustiprinta – užtvenkti Švėkšnos ir Šalnos upeliai, padaryta pasienio tvirtove.1624–1644 m. Švėkšną valdė Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas, kurio valdymo laikotarpiu dvare įkurtos popieriaus, parako ir stiklo dirbtuvės, plytinė, lentpjūvė, vilnų karšykla. 1644–1694 m. Švėkšną valdė Denhofai, 1694–1721 m. – Grotusai,1721–1766 m. – Oginskiai. 1766 m. Švėkšnos dvarą įsigijo Livonijos grafas Vilhelmas Jonas Pliateris ir Pliaterių šeimos rankose dvaras išbuvo iki 1944 m. 1820 m. Švėkšnos valda buvo padalinta keturiems Pliaterių sūnums ir už kelių kilometrų įsikūrė Vilkėno dvaras. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, Švėkšnos dvaras ir jiems priklausę pastatai grąžinti jų palikuonei Aleksandro Platerio žmonai Laimei Felicijai Platerienei.
Pliateriai gyveno XVIII a. statytame dvare, kuris buvo nedidelis ir neišvaizdus. Rūmai buvo iš maumedžio, jų puošnų interjerą galima pamatyti tik nuotraukose. Švėkšnos šeimininkas Adomas Pliateris užėmė aukštas pareigas caro rūmuose Peterburge, todėl reikėjo prabangaus rūmo, kad priiminėtų svečius, į Švėkšną atvykstančius puotauti, medžioti. Todėl 1880 m. Adomas Pliateris šalia senojo dvaro pastatė vilą, kurią juosė parkas ir pavadino žmonos garbei „Genovaite“ (Genowefa).
Pagrindinis dvaro akcentas buvo ir išlieka vila. Šie nedideli rūmai yra dviejų aukštų, taisyklingos simetriškos kompozicijos. Pirmajame aukšte – salė su 4 kolonomis, papuošta marmuro imitacija, lipdiniais, ištapyta.
Švėkšnos dvarą valdant Adomui Pliateriui (1836-1909), dvaro parkas įgavo dabartinę kompoziciją, būdingą XIX a. pab. mišraus stiliaus parkams. XX a. pradžioje pastačius neogotikinę Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčią, anksčiau pastatytas arkinis tiltas sujungė bažnyčios šventorių ir puošnius neorenesansinius parko vartus, už kurių prasideda didinga 12 m pločio alėja, besitęsianti iki centrinės ansamblio dalies – parterio. Švėkšnos dvaro parko centrinio tvenkinio saloje tebestovi deivės Dianos skulptūra. Pagrindinėje parko alėjoje atkurtas puošnus Saulės laikrodis, vaza ant pjedestalo, Švč. Marijos skulptūra, „Laisvės angelas“. Restauruoti ir kiti parko elementai – apžvalgos aikštelės, takai, vartai. Didžiausia Švėkšnos dvaro parko puošmena – apie 18 m aukščio ir 70 cm skersmens Kinijos ir Japonijos dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba L.). Tai stambiausias ir gražiausiai atrodantis šios rūšies egzempliorius Lietuvoje. Parko šiaurės rytų kampe įsikūrusi „Saulės“ gimnazija, kurios statybai dar 1925 m. dalį parko padovanojo grafas Jurgis Plateris.
Nuotraukos: www.turitopasaulis.lt
GPS: 55.51424, 21.61903
Žemėlapis:
Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje
Jums gali prireikti, vaikščiojimo lazdos: