Nidos švyturys (arba Urbo kalno švyturys) – navigacinis ženklas, esantis Kuršių nerijoje, Nidoje, 900 metrų nuo Baltijos jūros ant Urbo kalno. Aukštis – 79 m virš jūros lygio. Signalas matomas už 22 jūrmylių (apie 40 kilometrų).
Pirmojo Nidos švyturio statyba pradėta po Vokietijos suvienijimo XIX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje. 27 metrų aukščio bokštas buvo sumūrytas iš raudonų plytų. Jo link vedė karo belaisvių statytas akmenimis grįstas takas su 200 laiptelių, kurie išlikę iki šių dienų. Statant švyturį buvo apželdintas ir 51,4m aukščio Urbo kalnas. Per smėlį nuo Nidos iki laiptelių buvo nutiestas specialus lentinis takas. Švyturys pradėjo veikti 1874 m. spalio 24 d.
1944 m., baigiantis Antrajam pasauliniam karui, besitraukiantys vokiečių kareiviai švyturio bokštą susprogdino. Tačiau jau 1945 m. jis buvo atstatytas, o 1953 m. – perstatytas. Dabartinis Nidos švyturys – tai gelžbetoninis bokštas su horizontaliomis raudonomis ir baltomis juostomis. Pasaulyje priimta, kad kievieno švyturio forma, spalva ir siunčiami signalai vis kitokie, taigi ir kito tokio švyturio kaip Nidos niekur kitur nerasi. Jo aukštis 29,3 m. Jo krištolo lęšis pagamintas Charkovo srities (Ukraina) Iziumio gamykloje. Prieš įmontuojant jį į šį švyturį, krištolas pabuvojo parodoje Prancūzijoje ir pelnė apdovanojimą.
Šio navigacinio ženklo paskirtis – padėti orientuotis jūreiviams jūroje ir specialiu sutartiniu ženklu (2 trumpi ir vienas ilgas blyksnis) informuoti, jog čia nėra uosto. Veikia automatiškai, be aptarnaujančio personalo. Švyturys siunčia baltos šviesos signalus, kurie matomi jūroje. Šviesos signalai siunčiami tik tamsiu paros metu, temstant lempa automatiškai įsijungia, o švintant – išsijungia. Švyturyje yra 6 lempos, bet nuolat šviečia tik viena, kuriai perdegus automatiškai užsidega kita. Radijo švyturio signalai siunčiami įerdvę visą parą. Švyturys turi savo elektros stotį, kuri automatiškai įsijungia, jeigu nutrūksta energijos tiekimas iš elektros tinklų.
Švyturys ant Urbo kalno Nidoje, įrašytas į pasaulio šviesos ženklų knygas, pažymėtas jūrlapiuose, aprašytas locijose. Tai vienas iš didžiausių ir svarbiausių švyturių Lietuvos pajūryje.
Vasaros vakarais ant Urbo kalno organizuojamos kinų peržiūros. Nuo čia leidžiasi tradicinė Joninių eisena.
Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje