Kulautuva Kulautuva – miestelis Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, 19 km į vakarus nuo Kauno, dešiniajame Nemuno krante, pušų slėnyje. Istorija Pirmąkart paminėta 1364 m. Vygando Marburgiečio kronikoje. Manoma, kad Nemuno saloje priešais Kulautuvą 1398 m. buvo pasirašyta Salyno sutartis tarp Vytauto ir kryžiuočių. XV a. minimas Kulautuvos palivarkas. XIX a. pabaigoje draudžiamąją lietuvių spaudą apylinkėse platino S. Bulota.
Skaityti plačiau
Kamšos botaninio – zoologinio draustinio pažintinis takas Kamšos botaninis-zoologinis draustinis užima apie 320 ha plotą. Jis įsteigtas 1960 m. rugsėjo 27 d., jei reikia saugoti lapuočius medžiagas apaugusio kairiojo Nemuno šlaito floros ir faunos. Draustinio reljefas unikalus: jo teritorija išraižyta gilių, statyti šlaitais griovų, kurių dugne teka upeliukai. Stačiuose jo šlaituose gausu nuvirtusių medžių.
Skaityti plačiau
Struvės geodezinio lanko punktas Rokiškio rajone Struvės geodezinis lankas – apie 2820 km ilgio trianguliacijos grandinė, skirta tiksliam Žemės dienovidinio lanko ilgiui nustatyti ir apskaičiuoti geriausiai atitinkančio Žemės formą ir dydį elipsoido parametrus.[1] Grandinės galų geografinių platumų skirtumas siekia 25°20′. Pavadinta astronomo Frydricho Georgo Vilhelmo Struvės vardu. Struvės geodezinis lankas tęsiasi nuo Dunojaus žiočių
Skaityti plačiau
Varnikų pažintinis takas Pažintinio tako ilgis – 3,5 km. Take įrengta 10 informacinių stotelių, kur aprašomas besikeičiantis kraštovaizdis bei čia randamos augalų ir gyvūnų rūšys, kelios poilsio vietos su suoleliais, keletą pavėsinių ilesniam atokvėpiui. Dalis tako yra medinis, likęs - gruntinis miško takelis. Pakeliui lydi krypties rodyklės, padėsiančios nepasiklysti. Tako vieta: Jums gali prireikti:
Dzūkijos nacionalinio parko etnografinė sodyba lankytojams duris atvėrė 1994 m. Etnografinėje sodyboje – namas ir kluonas, statytas 1905 m. Eksponatai pradėti rinkti 1991m. Ekspozicija nuolat papildoma naujais eksponatais, surinktais Parko teritorijoje. Čia sužinosite, kaip šiliniai dzūkai vaikščiojo ,,grybų trobelėm“, žvejojo, medžiojo, skiltuvu skėlė ugnį ir pasišviesdavo ,,dziedu“, ,,ajo Gudų šalalėn spalgenauc“, apsiavę vyžom, kaip įviliodavo
Skaityti plačiau
Joniškėlio dvaras – dvaras Joniškėlio miestelio vakariniame pakraštyje. Nuo 1723 iki 1940 m. Joniškėlio dvaras buvo Karpių giminės nuosavybė. 1736 m. Jokūbui Ignui Karpiui buvo suteikta teisė steigti miestelį. XIX a. Joniškėlis buvo klestintis miestas ir vienas didžiausių dvarų Žiemgalos regione. Dvare buvo sukaupta turtinga knygų biblioteka. 1810 m. vykdant Igno Karpio testamentą, Karpai pirmieji
Skaityti plačiau
Saldutiškio dvaras yra Saldutiškio miestelyje, Utenos rajone. Kalbininkų nuomone, pirmasis miestelio vardas buvo Salgudiškis, kuris reiškė gudų apgyvendintą vietovę, salą. Pasakojama, jog kažkada Saldutiškio vietoj buvusi pelkė. Saldutiškio dvaras jau žinomas unijinės Lietuvos laikotarpiu, kuris minimas nuo XVIII a. pabaigos. Jį valdė Jaloveckiai. Trinkūnų k. kapinaitėse palaidotas Antanas Jaloveckis minimas kaip dvaro įkūrėjas. 1890 m.
Skaityti plačiau