Vingio parkas − Vilniuje, Neries vingyje, esantis parkas, poilsio vieta. Plotas − 162 ha. Parko pietrytinėje dalyje, užakusio ežero vietoje, išlikusi maža pelkė. Vakarinėje dalyje įsikūrusi dalis Vilniaus universiteto botanikos sodo.
Vingio parkas XV – XVI a. priklausė Radviloms, vėliau – vyskupui Ignui Masalskiui, dar vėliau – Vilniaus generalgubernatoriui Leontijui Beningsenui, kuris pasistatė pušyne puošnius vasaros rūmus. 1919 m. atgimus Vilniaus universitetui, buvusio dvaro rūmuose Vingio parke buvo įkurtas Botanikos sodas. XX a. viduryje sodą nuniokojo potvynis ir karas. Didžioji atkuriamo sodo dalis buvo perkelta į kitur.
Rytinėje parko dalyje, prie M. K. Čiurlionio gatvės, vadinamose Jėzuitų kapinėse buvo laidojamos maro aukos. Čia specialiai tam pastatytoje koplyčioje buvo palaidota pirmojo Vilniaus karinio gubernatoriaus Nikolajaus Repnino žmona.
Vėliau šios kapinės atiduotos stačiatikiams. Pirmojo pasaulinio karo metu čia buvo palaidoti žuvę vokiečių kariai. Po antrojo pasaulinio karo kapinės buvo sulygintos su žeme, jų vietoje įrengti atrakcionai. Šiuo metu vokiečių karių kapai yra atstatyti.
1965 m. Vingio parkas rekonstruotas, pritaikytas masiniams renginiams ir poilsiui. Didžiojoje laukymėje pastatyta Vingio parko estrada, įrengta 2 ha ploto aikštė.
Parko estrada pritaikyta įvairaus pobūdžio renginiams ir koncertams. Čia kas ketverius vyksta Dainų švenčių Dainų dienos, Moksleivių dainų šventės. Čia taip pat savo koncertus surengė pasaulinio garso žvaigždės. Koncertų metu estradoje susirenka virš 60 tūkst. žmonių. Toks rekordas pasiektas 1997 m. paskutinio grupės Foje koncerto metu.
Vingio parko stadione įrengtas lengvosios atletikos ir futbolo stadionas, regbio stadionas, lankininkų aikštė, teniso kortas, krepšinio aikštelė. Vasaros metu parkas pagyvėja, jo centre veikia vaikams skirti atrakcionai, kelios kavinės, sportinio inventoriaus nuomos punktas ir nedidelis zoologijos sodas.
Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje
Jums gali prireikti: