Žygis Aukštadvario regioniniame parke
Aukštadvario kraštas – vienas gražiausių Lietuvos kampelių.
Aukštadvaris – pilis, dvaras, miestelis yra 58 km nuo Vilniaus, 28 km nuo Trakų, įsikūręs prie seno karališko vieškelio iš Vilniaus į Trakų ir Birštono pilis. Tai nuo seniausių laikų buvusi reikšminga Lietuvos vietovė.
XIII a. Aukštadvaris dėl svarbos varžėsi su Kernave ir Trakais.
1 sustojimas: Turgaus aikštė. Akmenimis grįstas apie 0,7 ha stačiakampis sklypas iš visų pusių apstatytas jau šio šimtmečio pastatais. Šulinys – vienintelis akcentas, prie kurio kažkada virte virė gyvenimas. Viename iš pastatų prie šios aikštės įsikūrusi Aukštadvario regioninio parko direkcija ( Draugystės g. 2 ).
2 sustojimas : Dominikonų vienuolynas. Jono Liackio palikuonys į Lietuvos istoriją įėjo ne tik kaip valstybininkai, karvedžiai, mokslo puoselėtojai, bet ir kaip statytojai. A.Liackis XVII a. fundavo 12 vietų Domininkonų vienuolyno ir koplyčios statybą. Per savo istoriją vienuolynas ne kartą degė, buvo kelis kartus perstatytas. Dabartiniu metu įsikūręs Šv.Dominyko pensionatas.
3 sustojimas: Velnio duobė – gamtos paminklas, pretenduojantis į 100 svarbiausių geologijos objektų sąrašą Europoje, yra Kalvių miške, 4 km nuo Aukštadvario. Neaiškios kilmės, taisyklingo piltuvo formos 40 m gylio duobė, kurios apačioje yra 0,4 ha 63 m skersmens klampi pelkė. Durpių sluoksnis – 10m, viršutinis skersmuo – 200 m, šlaitų nuolydis iki 45 laipsnių. Legendoje sakoma, esą kadaise čia stovėjusi bažnyčia. Kartą keleivis eidamas pro šalį, pamatęs kunigą, susidėjusį su mergina. Neiškentęs ir ištaręs: „Kad tu skradžiai žemėn!“ Vos taip pasakęs – kunigas prasmegęs kartu su merga ir bažnyčia. Kai duobėje budavę vandens, akyli žmonės įžiūrėdavę ten bažnyčios bokštus. Anot kito padavimo į ką tik pastatytą Užuguosčio bažnyčią arkliais buvęs vežamas varpas. Važiuojant mišku, nusmukęs vežimo ratas, ir varpas nuriedėjęs į gilią duobę. Vėliau Užuguosčio bažnyčioje buvęs įkeltas kitas. Jam skambinant mišioms, iš gilumos pritardavęs Velnio duobėn nugarmėjęs varpas. Dar pasakojama, kad kadaise čia bandą ganęs piemuo ir nepastebėjęs, kaip veršiukas į duobę įsmukęs ir nugarmėjęs. Pamatęs jį plaukiantį ežere, telkšančiame netoliese. Dabar tą ežerą vadina Atveršiu. Taip pat sklando gandai ir apie tai: toje vietoje gyvenęs nedoras žmogus, kuriam patikusi mergina. Ji norėjo ją vesti, bet pats jau buvo kartą vedęs ir negalėjo antrą kartą imti šliūbo, o mergina be šliūbo nesutiko už jo tekėti. Tada jie abu nuėjo pas kleboną. Tas vyras išsiėmė kardą ir grasindamas liepė juos apvesdinti. Ir tuo metu, kai jis pradėjo tarti priesaikos žodžius, bažnyčia su jais visais nugrimzdo į gelmes. Piemenys, kurie ganė gyvulius po to dar tris dienas girdėjo varpų skambesį. Kai kada rasdavo jie ir velnių išmestų kryželių. Būdavo atsitikimų, kada ganamos karvės užeidavo ant tos duobės liūno ir išplaukdavo į Škilėtų ežerą. Praeiviai naktį dažnai girdėdavo kažkokius šūkajomus. Visa tai darydavo velniai dėl to ir kilo pavadinimas „Velnio duobė“.
4 sustojimas: Pamiškės piliakalnis. Piliakalnis įrengtas apylinkėse dominuojančioje kalvoje (altitudė 216,7 m). Aikštelė trikampė, kampais į pietryčius, šiaurės vakarus ir vakarus, 50 m ilgio šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 50 m pločio šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, iki 34 m iškiliu viduriu. Joje rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos. Pietrytiniame šlaite, 2 m žemiau aikštelės, yra trikampė 14 m ilgio šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 18 m pločio šiaurės vakarų pusėje terasa. Šlaitų viršus 3,5 m aukštyje išlygintas. Šlaitai statūs, 20 m aukščio.
5 sustojimas: Mergiškių alkakmenis bei dvarvietė. Šioje vaizdingoje, gražioje aplinkoje rasime likusias Mergiškių dvaro pamatų liekanas, pavienius želdinius, šalia tyvuliuojantį baigiantį užželti Mergiškių ežerėlį. Pailsėti ir užkąsti galima prisėdus ant suoliukų prie stalo, įrengtų po senais ąžuolais, šalia medžiais apaugusio kalnelio, gyventojų vadinamo Kunigaikščių kalneliu (pagonių kapinėmis). Pasižvalgę netoliese pamatysime Mergiškių kalkakmenį. Tai apie 1 m aukščio riedulys su ovalia duobute viršuje ir daugeliu mažų tarsi pirštais įspaustų duobučių. Pagonybės laikais akmuo laikytas šventu. Šalia jo šiaurės-pietų kryptimi iš riedulių suguldyta apie 30 m ilgio juosta. Keli akmenys su žymomis.
Toliau keliukas per mišką, lauks veda link Gedanonių.
6 sustojimas: Lavariškių piliakalnis. Piliakalnis – nupjauto kūgio pavidalo kalva, kurią juosia daubos. Jo šlaitai statūs, 7–13 m aukščio. Aikštelė beveik apskrita, 8–10 m skersmens. Ją juosia iki 1,5–3 m aukščio ir 13 m pločio pylimas. Į rytus nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė, tirta 1998-1999 m. Joje rasta molinių verpstukų, lipdytos brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi keramikos. Apie 0,7 km į pietus nuo piliakalnio yra pilkapynas. Išliko 17 pilkapių (iki 1955 m. buvo 20), dauguma jų apardyti. Jų sampilai 6–10 m skersmens, iki 0,7 m aukščio, pagrindus juosė akmenų vainikai arba grioviai.
7 sustojimas: Aukštadvario dvaras. XX a. pradžioje pastatytus klasicizmo stiliaus dvaro rūmus juosia žymaus prancūzų architekto E.Andre motyvais įkurtas mišraus stiliaus parkas. Aukštadvario dvaras su parku XXa. pradžioje priklausė inžinieriui Br.Malevskiui. Dabar dvarą valdo Mongirdų palikuonys.
8 sustojimas. Aukštadvario piliakalnis – yra 0,5 km į pietvakarius nuo miestelio, tarp Verknės upės ir Pilaitės ežero. Jo papėdėje aptikta senovės gyvenvietės liekanų. I-ojo tūkstantmečio viduryje piliakalnis buvo sustiprintas 3 m pylimu ir tarnavo kaip slėptuvė. X-XIVa. aikštelė padidinta, o pylimas paaukštintas iki 6m. Apačioje iškastas 3 m. gylio ir 8 m pločio griovys. Tuo laiku buvo pastatyta medinė pilis su pastatais. 1957-60m. vykdyti kasinėjimai, kurių metu rasta apie 1800 radinių, patvirtinti istoriniai faktai.
9 sustojimas: Aukštadvario hidroelektrinė – sovietmečio laikų veikiantis urbanistikos objektas, pastatytas 1959-62m.
Žiūrėti Maršrutai pėsčiomis didesniame žemėlapyje
Jums gali prireikti: