Žymų archyvas: paminklas

paminklas



Paminklas Vytautui Didžiajam Veliuonoje

Paminklas Vytautui Didžiajam

Paminklas Vytautui Didžiajam Veliuonoje Paminklas pastatytas 1930 m. Veliuonos centre, Minint Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 500 mirties metines. Autorius Apolinaras Šimkūnas. Nors sovietmečiu paminklą norėta nugriauti, tačiau pasipriešinus gyventojams, paminklas išliko iki šių dienų. Nuotraukos: www.turistopasaulis.lt GPS: 55.07852, 23.27368Žemėlapis:   Jums gali prireikti, grybavimo peiliai:



Veliuonos piliakalniai

Veliuonos piliakalniai

Veliuonos piliakalniai – piliakalnių ir įtvirtinimų kompleksas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Veliuonos miestelyje, Nemuno slėnio šlaite. Kompleksas – archeologinis – istorinis paminklas, kurį sudaro Veliuonos I piliakalnis, vadinamas Gedimino kapu, jo papilys, vadinamas Pilies kalnu arba Ramybės kalnu ir už 2,7 km į vakarus esantis Veliuonos II piliakalnis, vadinamas Pilaitėmis. Gedimino kapas arba Veliuonos I piliakalnis pagal tradiciją laikomas
Skaityti plačiau



Skulptūra „Vilkmergė“ Ukmergėje

Skulptūra „Vilkmergė“ Ukmergėje

Skulptūra „Vilkmergė“ Ukmergėje Vilniaus gatvėje, netoli prekybos centro “Pivonija”, stovi žalvarinė Vilimo Ketvirčio skulptūra “Vilkmergė”, sukurta 1988 m. padavimų apie Ukmergės (Vilkmergės) miesto vardo kilmę motyvais. Viename šių padavimų pasakojama, kad senovėje, kai lietuviai dar kūreno šventąją ugnį ir garbino senuosius dievus, dabartinės Ukmergės teritorijoje būta senosios lietuvių tikybos kulto vietos, prie kurios gyvenusios vaidilutės.
Skaityti plačiau



Klaipėdos skulptūrų parkas

Klaipėdos skulptūrų parkas

Klaipėdos skulptūrų parkas (Martyno Mažvydo skulptūrų parkas) – miesto parkas centrinėje Klaipėdos dalyje. L-formos parkas yra išsidėstęs 10 ha plote. Jame yra 116 modernios skulptūros, kurias kūrė 61 Lietuvos menininkas 1977–1991 m., tarp jų – 10 Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Tai yra vienas svarbiausių meninių akcentų Klaipėdos kultūrinėje panoramoje. 1986 m. buvo paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu.
Skaityti plačiau



Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio paminklas Prienuose

Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio paminklas Prienuose

Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio paminklas Prienuose Pirmasis paminklas Prienuose pastatytas 1937 m. lapkričio 14 d. prie Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio penktojo pulko kareivinių (autorius – M. Austėjus, kuris tuo metu Prienų įguloje atliko karinę prievolę). Paminklas buvo gelžbetoninis, padengtas granitu, sudarytas iš 7 m 40 cm aukščio pjedestalo ir 2,5 m skulptūros. 1954 m. paminklas buvo
Skaityti plačiau



Raudondvaris

Raudondvario herbas

Raudondvaris Raudondvaris – kaimas Kauno rajone, abipus kelio  141  Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , šalia Nemuno ir Nevėžio santakos, aukštutinėje Nevėžio terasoje (dešiniajame krante). Seniūnijos centras. Pirmieji rašytiniai šaltiniai XVI a. mini gyvenvietę, vadinamą Naujuoju Aukštadvariu arba Aukštuoju Dvaru, nuo XVII a. pradžios šnekamojoje kalboje pervadintą Aukštutiniu Raudondvariu, nuo XVII a. vidurio – Aukštuoju Raudondvariu, kol galiausiai susiformavo dabartinis miestelio
Skaityti plačiau



Kernavė

Kernavės herbas

Kernavė – miestelis Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Neries dešiniajame krante, 18 km į pietvakarius nuo Širvintų, 35 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Kerniaus ir Piliakalnio). Miestelis garsus Kernavės piliakalniais, kuriems XIX a. sugalvoti vardai – Pilies kalnas, Aukuro kalnas, Mindaugo kalnas (arba Mindaugo sosto piliakalnis), Lizdeikos kalnas ir Kriveikiškio piliakalnis. Kernavės archeologinė vietovė – valstybinis
Skaityti plačiau