Skulptūra „Vilkmergė“ Ukmergėje Vilniaus gatvėje, netoli prekybos centro “Pivonija”, stovi žalvarinė Vilimo Ketvirčio skulptūra “Vilkmergė”, sukurta 1988 m. padavimų apie Ukmergės (Vilkmergės) miesto vardo kilmę motyvais. Viename šių padavimų pasakojama, kad senovėje, kai lietuviai dar kūreno šventąją ugnį ir garbino senuosius dievus, dabartinės Ukmergės teritorijoje būta senosios lietuvių tikybos kulto vietos, prie kurios gyvenusios vaidilutės.
Skaityti plačiau
Klaipėdos skulptūrų parkas (Martyno Mažvydo skulptūrų parkas) – miesto parkas centrinėje Klaipėdos dalyje. L-formos parkas yra išsidėstęs 10 ha plote. Jame yra 116 modernios skulptūros, kurias kūrė 61 Lietuvos menininkas 1977–1991 m., tarp jų – 10 Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Tai yra vienas svarbiausių meninių akcentų Klaipėdos kultūrinėje panoramoje. 1986 m. buvo paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu.
Skaityti plačiau
Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio paminklas Prienuose Pirmasis paminklas Prienuose pastatytas 1937 m. lapkričio 14 d. prie Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio penktojo pulko kareivinių (autorius – M. Austėjus, kuris tuo metu Prienų įguloje atliko karinę prievolę). Paminklas buvo gelžbetoninis, padengtas granitu, sudarytas iš 7 m 40 cm aukščio pjedestalo ir 2,5 m skulptūros. 1954 m. paminklas buvo
Skaityti plačiau
Raudondvaris Raudondvaris – kaimas Kauno rajone, abipus kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , šalia Nemuno ir Nevėžio santakos, aukštutinėje Nevėžio terasoje (dešiniajame krante). Seniūnijos centras. Pirmieji rašytiniai šaltiniai XVI a. mini gyvenvietę, vadinamą Naujuoju Aukštadvariu arba Aukštuoju Dvaru, nuo XVII a. pradžios šnekamojoje kalboje pervadintą Aukštutiniu Raudondvariu, nuo XVII a. vidurio – Aukštuoju Raudondvariu, kol galiausiai susiformavo dabartinis miestelio
Skaityti plačiau
Kernavė – miestelis Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Neries dešiniajame krante, 18 km į pietvakarius nuo Širvintų, 35 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Kerniaus ir Piliakalnio). Miestelis garsus Kernavės piliakalniais, kuriems XIX a. sugalvoti vardai – Pilies kalnas, Aukuro kalnas, Mindaugo kalnas (arba Mindaugo sosto piliakalnis), Lizdeikos kalnas ir Kriveikiškio piliakalnis. Kernavės archeologinė vietovė – valstybinis
Skaityti plačiau
Armėnų chačkaras Chačkaras (arm. Խաչքար) – armėnų architektūros religinis paminklas, akmens stela su iškaltu reljefiniu kryžiumi, apsuptu sudėtingais raštais (augaliniais, geometriniais ornamentais, gali būti įkomponuota figūrinių motyvų). Išsirutuliojo iš pagoniškų stelų ir ankstyvosios krikščionybės kryžių. Armėnai chačkarus statė siekdami paminėti svarbius istorinius įvykius, miestų, bažnyčių, kitų atmintinų objektų statybą, pagerbti iškilias asmenybes.Seniausias žinomas chačkaras yra
Skaityti plačiau
Vilniaus katedros varpinė gegužės 16 dieną atvėrė duris lankytojams ir yra pasiruošusi priimti visus norinčius pasidairyti ir po ją, ir po miestą per varpinės langus. Visą dešimtmetį varpinė buvo uždaryta, o pastaruosius trejus metus vyko architektūros tyrimai ir restauravimo darbai. XIII amžiuje bokštas buvo gynybinės sienos dalis. Iki šių dienų išliko beveik visas pirmas senojo
Skaityti plačiau