Lankytinos vietos Tauragės apskrityje. Visa informacija ir nuotraukos apie žymiausius Tauragės apskrities objektus: dvarus, pilis, piliakalnius, kalnus ir daugybę kitų. Žinai kitas įdomias lankytinas vietas Tauragės apskrityje? Parašyk mums, jei nori pasidalinti jomis šioje svetainėje.
Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia – katalikų bažnyčia, stovinti Tauragėje, senamiestyje. Istoristinė, turi neoromaninio ir neoklasicistinio stiliaus bruožų. Pirmoji bažnyčia Tauragėje pastatyta 1507 m. Prie jos įkurta mokykla (pirmoji Žemaitijoje). K. Šemeta apie 1566–1569 m. nusavino Tauragės bažnyčios turtus. XVI a. pabaigoje katalikų bažnyčia nuolatinio kunigo neturėjo. Po 1633 m. vyskupas Jurgis Tiškevičius paskyrė kunigą. 1636
Skaityti plačiau
Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčia – katalikų bažnyčia Skirsnemunės kaime, Jurbarko rajone, 0,7 km į šiaurę nuo kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda. Mikalojus Jonavičius Kęsgaila 1523 m. testamentu dalį turto paliko Skirsnemunės bažnyčiai. 1636 m. jai dovanotas Geišių kaimas, įsteigta parapija. 1791 m. pastatyta nauja bažnyčia. Po 1818 m. gaisro bažnyčia atstatyta. 1841 m. Skirsnemunėje gyveno 2 kunigai,
Skaityti plačiau
Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Skirsnemunėje, Nemuno g. 68, šalia kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , ties Žvyrių kaimo riba. 200 m į vakarus nuo bažnyčios, kitoje Talkoto upelio pusėje įsikūrusios evangelikų liuteronų kapinės. Bažnyčios šventoriuje pastatytas paminklinis akmuo ištremtų parapijiečių atminimui.IstorijaAnkstyviausi liudijimai apie liuteronus Skirsnemunės-Žvyrių apylinkėse siekia XVI amžių. Žvyrių evangelikų liuteronų parapija susikūrė
Skaityti plačiau
Palemono kalnas – taip vadinamas Seredžiaus piliakalnis, esantis Jurbarko rajone. Piliakalnis įrengtas Nemuno aukštutinės terasos kyšulyje, suformuotame Pieštvės upelio. Iš šiaurės vakarų piliakalnį juosia Pieštvės upelis, iš pietų – Nemuno slėnis, iš šiaurės rytų prieina gretima aukštuma. Aikštelė beveik trikampė, pailga. Piliakalnis apardytas arimų, pirmajame pylime iškasta didžiulė duobė, aikštelės kraštuose - apkasas.
Skaityti plačiau
Veliuonos dvaras yra Veliuonos miestelyje, Jurbarko rajone. Tai vienas iš nedaugelio dvarų Lietuvoje, išlaikęs architektūros autentiškumą ir medines klasicizmo stiliaus dekoro formas. Apie XVI a. viduryje Žygimantas Augustas Veliuonos miestelį užraše Barborai Radvilaitei. Vėliau dvarą valdė karalienė Bona Sforca, XVIII a. – Žemaičių seniūnas J. Poniatovskis, o Poniatovskiams užsitraukus caro nemalonę bendradarbiaujant su Napoleonu, Veliuonos
Skaityti plačiau
Padubysio malūnas stovi Jurbarko rajone, Padubysio kaime. Padubysio dvaro malūnas unikalus savo išlikusia technologine įranga ir pastato architektūrine išraiška. Dvaras buvo viršutinėje, o malūnas apatinėje Dubysos slėnio terasoje. Padubysio malūnas statytas apie 1920 m. dvarininko Juozo Butkevičiaus. Statybą finansavo žmona Jadvyga Jacunskaitė. Vokiečių okupacijos metais malūną valdė statytinis Valteris Gaigalaitis. Dabar malūno savininkas yra privatus
Skaityti plačiau
Belvederio dvaras stovi Nemuno kranto Jurbarko rajone, Seredžiaus seniūnijoje. Yra respublikinės reikšmės architektūrinė, urbanistinė vertybė. Dvarą iš Tiškevičių apie 1820 m. nusipirko Kleopas Burba. Jam 1830 m. ant aukšto Nemuno kranto pastačius rūmus su bokšteliu, dvaras pavadintas Belvederiu. Kiek vėliau buvo pastatyta oficina, ūkiniai pastatai. Apie 1880-1881 m. rūmai buvo perstatyti. Dviaukščiai mūriniai netaisyklingo plano rūmai su triaukščiu
Skaityti plačiau