Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika stovi Krekenavos miestelyje, prie Nevėžio ir jo dešiniojo intako Lokaušos santakos. Istoristinė, su neogotikos elementais, architektūros paminklas. Garsėja Žolinės atlaidais, Dievo Motinos paveikslu. Viena iš katalikiškos piligrimystės vietų Panevėžio vyskupijoje. Istorija Manoma, kad dar 1419 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas pastatydino pirmąją bažnyčią Krekenavoje. Rodų dvaro savininkai Aleksiejus
Skaityti plačiau
Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia – katalikų bažnyčia, stovinti Tauragėje, senamiestyje. Istoristinė, turi neoromaninio ir neoklasicistinio stiliaus bruožų. Pirmoji bažnyčia Tauragėje pastatyta 1507 m. Prie jos įkurta mokykla (pirmoji Žemaitijoje). K. Šemeta apie 1566–1569 m. nusavino Tauragės bažnyčios turtus. XVI a. pabaigoje katalikų bažnyčia nuolatinio kunigo neturėjo. Po 1633 m. vyskupas Jurgis Tiškevičius paskyrė kunigą. 1636
Skaityti plačiau
Palangos skulptūrų parkas įkurtas 1982m. miesto centre, prie Vytauto ir J. Simpsono gatvių sankryžos. Šioje teritorijoje XIX a. pab. stovėjo pirmajam kurorto kurhauzui (svečių namams) pritaikytas Palangos valdos savininkams grafams Tiškevičiams priklausęs vasarnamis. Dabar čia eksponuojamos skulptūros iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių. Skulptūrų parke lankytojai gali gėrėtis 28 skulptūromis, kurias Palangos miesto savivaldybės priežiūrai perdavė
Skaityti plačiau
Palangos gintaro muziejus – Lietuvos dailės muziejaus padalinys buvusiame Palangos dvare. Eksponuoj gintarą, jo dirbinius bei teikia informaciją šiomis temomis. Veikia grafo Felikso Tiškevičiaus rūmuose. Jie pastatyti 1897 m. pagal vokiečių architekto Franco Švechteno projektą vietinių gyventojų šventu laikytame Palangos Birutės miške, šalia Baltijos jūros. Rūmus supa Palangos botanikos parkas, kuris buvo pradėtas formuoti statant rūmus, XIX
Skaityti plačiau
Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčia – bažnyčia, stovinti Klaipėdoje. Įrengta 1945 m. Klaipėdoje 1258 m. pastatytos 2 bažnyčios: katedros ir parapinė Šv. Jono. Jos ne kartą buvo žemaičių sudegintos. Kuršo vyskupas Edmundas 1291 m. leido Klaipėdos gyventojams laidotis katedros kapinėse, nes prie Šv. Jono bažnyčios kapinėms vietos nebuvo. 1525 m. bažnyčios atiteko evangelikams liuteronams. 1945-1988 m.
Skaityti plačiau
Klaipėdos Martyno Mažvydo pėsčiųjų alėja Pėsčiųjų gatvės miestų centruose pradėtos projektuoti 7-ojo dešimtmečio pradžioje. Klapėdoje pirma tokia erdve tapo į pėsčiųjų alėją transformuota M. Mažvydo gatvė, pokariu nutiesta per išgriautus Rūpesčių (Rūpesnių, Altesorgenstraße) ir Kiemų (Hofstraße) gatvių kvartalus. Alėjos techninio projekto autorė architektė G. Galdikienė, darbai pradėti 1967 m., o baigti 1968 metais. Alėja sujungė
Skaityti plačiau
Maršrutas pėsčiomis Ariogala – Ugionys (21km) Maršrutas žiedinis, pradedame ir baigiame prie Ariogalos kapinių, ten didelė ir patogi automobilių stovėjimo aikštelė. Ugionių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Ugionių koplyčia Ugionių kabantis tiltas Ariogalos šaltinėlis Gedimio stulpų paminklas Partizanų ir rezistencijos dalyvių palaidojimo vieta : Ariogalos kabantis tiltas Jums gali prireikti: