Žymų archyvas: lankytinos vietos Lietuvoje

Lankytinos vietos



Raudondvaris

Raudondvario herbas

Raudondvaris Raudondvaris – kaimas Kauno rajone, abipus kelio  141  Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , šalia Nemuno ir Nevėžio santakos, aukštutinėje Nevėžio terasoje (dešiniajame krante). Seniūnijos centras. Pirmieji rašytiniai šaltiniai XVI a. mini gyvenvietę, vadinamą Naujuoju Aukštadvariu arba Aukštuoju Dvaru, nuo XVII a. pradžios šnekamojoje kalboje pervadintą Aukštutiniu Raudondvariu, nuo XVII a. vidurio – Aukštuoju Raudondvariu, kol galiausiai susiformavo dabartinis miestelio
Skaityti plačiau



Jūkainių pažintinis – rekreacinis takas

Jūkainių pažintinis – rekreacinis takas

Jūkainių pažintinis – rekreacinis takas Įrengtas 2005 m., Raseinių miškų urėdijos iniciatyva. Pažintinį taką apžiūrėti galima einant didžiuoju – 3,5 km arba mažuoju ratu – 1 km. Taką puošia medinės skulptūros, įrengtos poilsio aikštelės, pavėsinės, žaidimų aikštelė, vandens telkinys su smėlio paplūdimiu.     GPS: 55.42959, 22.92443Žemėlapis: Jums gali prireikti:



Molavėnų piliakalniai – lankytina vieta Raseinių rajone

Komentuoti
Molavėnų piliakalniai

Molavėnų piliakalniai Molavėnų piliakalniai – du piliakalniai Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, Nemakščių seniūnija dešiniajame Šešuvies krante, Molavėnų kaimo pietuose. Molavėnų I piliakalnis dar vadinamas Griaužų vardu. Pasiekiamas nuo kelio Trepenėliai–Lioliai pasukus link Molavėnų, pervažiavus Skirtiną ir pasukus keliu dešinę pietų kryptimi, už 550 m – yra 100 m į kairę pietryčiuose. Antrasis piliakalnis pasiekiamas link Molavėnų pavažiavus 2 km, paėjus
Skaityti plačiau



Lokėnėlių piliakalnis – lankytina vieta Jonavos rajone

Komentuoti
Lokėnėlių piliakalnis

Lokėnėlių piliakalnis Piliakalnių kompleksą sudaro du skirtinguose kaimuose ir skirtinguose Lokio krantuose įrengti piliakalniai ir papėdės gyvenvietė prie jų. Lokėnėlių piliakalnis yra 250 m į pietryčius nuo Gudžionių piliakalnio, Lokio kairiajame krante (dabar ties piliakalniu yra tvenkinys), dešiniojo Neries kranto aukštutinės terasos atragyje. Duomenų apie piliakalnį nedaug, nes visa aikštelė ir dalis pylimo Lokio paplauti
Skaityti plačiau



Lietuvos geografinis centras – lankytina vieta

Lietuvos geografinis centras

Lietuvos geografinis centras    1995 m. Ruoščių kaime oficialiai nustatytas ir dideliu laukų akmeniu pažymėtas Lietuvos geografinis vidurys (55°19’š. Pl. ir 23°54’r. ilg.). Pagal architekto Vytauto Kundroto projektą buvo atgabenti dar du akmenys, simbolizuojantys Žemaitiją ir Aukštaitiją. 2009 metais įrengtas naujas ženklas. Ant akmenų pastatyta granito lentelė su iškaltomis geografinio vidurio koordinatėmis. 2021 m. prie
Skaityti plačiau



Kėdainių senamiestis

Kėdainių senamiestis

Kėdainių senamiestis Senamiestis – centrinė ir istorinė Kėdainių miesto dalis. Urbanistikos paminklas. Dabartinis Kėdainių senamiestis užima 86 ha plotą. Nuo Reformacijos laikų išlikęs unikalus išplanavimas, gatvių ir aikščių tinklas, pastatai, archeologinis sluoksnis. Urbanistiniu požiūriu senamiestis yra ketvirtas Lietuvoje, išlaikęs savitą XVII–XVIII a. suformuotą vaizdą. Jame surastos XIV–XV a. medinės gyvenvietės (trečias atvejis po Vilniaus ir Kernavės,
Skaityti plačiau



Skinderiškio dendrologinis parkas – lankytina vieta Kėdainių rajone

Skinderiškio dendrologinis parkas

Skinderiškio dendrologinis parkas  Skinderiškio parkas – dendrologinis parkas (arbolariumas arba arboretumas) Kėdainių rajone, Krakių seniūnijoje, 1 km nuo Pilsiupių kaimo, Skinderiškio dvarvietėje, prie Šušvės upės (Angirių tvenkinio). Parkas, kartu su salomis ir vandenimis, užima 123 ha plotą. Parko įkūrėjas – Valdo Adamkaus premijos laureatas, miškininkas Antanas Kęstutis Kaltenis. Arboretumas įkurtas buvusio Skinderiškio dvaro vietoje. Parke auga keletas dešimčių
Skaityti plačiau