Šilutės Šv. Kryžiaus Bažnyčia Istorija Žibuose 1830 m. buvo įrengti katalikų maldos namai, kuriems suteiktas Šilgalių parapijos filijos statusas. Šilgalių kaimas buvo įsikūręs 7 km į šiaurės vakarus nuo Kaukėnų, kairiajame Rusnės upės krante. Šilokarčemos apskrities katalikų tikintieji anksčiau priklausė Šilgalių parapijai. 1841 m. Žibų katalikų bendruomenei priklausė 521 narys. Apie 1850 m. Žibams suteiktas
Skaityti plačiau
Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia Bažnyčia įsikūrusi Šilutės centre, Lietuvininkų g. 21. Bažnyčios bokšto aukštis siekia 50 m, o bokšto laikrodis – didžiausias Lietuvoje: jo ciferblato skersmuo 2,5 m, didžioji rodyklė 1,10 m, mažoji – 0,80 m ilgio. Bažnyčios ir parapijos istorija Šilokarčemos parapija susikūrė iš Verdainės parapijos, nes miestas plėtėsi labai intensyviai. 1910 m. buvę kaimai Verdainė, Žibai ir Cintjoniškiai prisijungė
Skaityti plačiau
Šilutė – miestas vakarinėje Lietuvos dalyje, Klaipėdos krašte, Pajūrio žemumoje, Klaipėdos apskrityje, netoli Kuršių marių ir 8 km iki Rusnės salos. Miestas yra nutolęs 50 km į pietus nuo Klaipėdos. Šilutė yra Pamario krašto, Šilutės rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, yra Nemuno deltos regioninio parko direkcija. Per miestą teka Šyšos upė, kurioje yra mažųjų laivų uostas. Urbanistikos paminklas.
Skaityti plačiau
Lekėčiai – miestelis Šakių rajono savivaldybės rytuose, šalia kelio 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai , 33 km į vakarus nuo Kauno, 8 km į pietvakarius nuo Vilkijos. Seniūnijos centras, Lekėčių seniūnaitija. Yra paštas (LT-71021). Miestelio planas spindulinis. Svarbiausi statiniai: Medinė liaudies architektūros formų Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčia, 1906 m. išplėsta iš koplyčios. 1928 m. pastatytas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas prie bažnyčios (meistras E. Achenbachas,
Skaityti plačiau
Aukštumalos pažintinis takas Aukštumalos pažintinis takas, kurio ilgis į abi puses yra 2400 metrų, įkurtas Aukštumalės telmologiniame draustinyje. Draustinis įsteigtas norint renatūralizuoti ir išsaugoti Aukštumalės pelkinę ekosistemą, pasižyminčią ežerokšnių kompleksais, savitomis biocenozėmis, retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija. Šiame take lankytojai susipažins su pelke, jos formavimusi, aukštapelkei būdingais augalais bei gyvūnais. Taką, kuris vingiuoja
Skaityti plačiau
Klaipėdos skulptūrų parkas (Martyno Mažvydo skulptūrų parkas) – miesto parkas centrinėje Klaipėdos dalyje. L-formos parkas yra išsidėstęs 10 ha plote. Jame yra 116 modernios skulptūros, kurias kūrė 61 Lietuvos menininkas 1977–1991 m., tarp jų – 10 Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Tai yra vienas svarbiausių meninių akcentų Klaipėdos kultūrinėje panoramoje. 1986 m. buvo paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu.
Skaityti plačiau
Rumšiškių miško pušis – botaninis gamtos paveldo objektas, 2000 m. paskelbtas gamtos paminklu, storiausia Lietuvoje pušis. Auga Rumšiškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, Kaišiadorių miškų urėdijos Rumšiškių girininkijos (363 kv., 6 skl.) teritorijoje, Rumšiškių miške, apie 350 m į pietryčius nuo senosios vaikų stovyklavietės „Kauno marios“. Medis patenka į Kauno marių regioninio parko teritoriją. Savo matmenimis ir išvaizda
Skaityti plačiau