Žymų archyvas: lankytinos vietos Lietuvoje

Lankytinos vietos



Molavėnų piliakalniai – lankytina vieta Raseinių rajone

Molavėnų piliakalniai

Molavėnų piliakalniai Molavėnų piliakalniai – du piliakalniai Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, Nemakščių seniūnija dešiniajame Šešuvies krante, Molavėnų kaimo pietuose. Molavėnų I piliakalnis dar vadinamas Griaužų vardu. Pasiekiamas nuo kelio Trepenėliai–Lioliai pasukus link Molavėnų, pervažiavus Skirtiną ir pasukus keliu dešinę pietų kryptimi, už 550 m – yra 100 m į kairę pietryčiuose. Antrasis piliakalnis pasiekiamas link Molavėnų pavažiavus 2 km, paėjus
Skaityti plačiau



Lokėnėlių piliakalnis – lankytina vieta Jonavos rajone

Lokėnėlių piliakalnis

Lokėnėlių piliakalnis Piliakalnių kompleksą sudaro du skirtinguose kaimuose ir skirtinguose Lokio krantuose įrengti piliakalniai ir papėdės gyvenvietė prie jų. Lokėnėlių piliakalnis yra 250 m į pietryčius nuo Gudžionių piliakalnio, Lokio kairiajame krante (dabar ties piliakalniu yra tvenkinys), dešiniojo Neries kranto aukštutinės terasos atragyje. Duomenų apie piliakalnį nedaug, nes visa aikštelė ir dalis pylimo Lokio paplauti
Skaityti plačiau



Lietuvos geografinis centras – lankytina vieta

Lietuvos geografinis centras

Lietuvos geografinis centras    1995 m. Ruoščių kaime oficialiai nustatytas ir dideliu laukų akmeniu pažymėtas Lietuvos geografinis vidurys (55°19’š. Pl. ir 23°54’r. ilg.). Pagal architekto Vytauto Kundroto projektą buvo atgabenti dar du akmenys, simbolizuojantys Žemaitiją ir Aukštaitiją. 2009 metais įrengtas naujas ženklas. Ant akmenų pastatyta granito lentelė su iškaltomis geografinio vidurio koordinatėmis. 2021 m. prie
Skaityti plačiau



Kėdainių senamiestis

Kėdainių senamiestis

Kėdainių senamiestis Senamiestis – centrinė ir istorinė Kėdainių miesto dalis. Urbanistikos paminklas. Dabartinis Kėdainių senamiestis užima 86 ha plotą. Nuo Reformacijos laikų išlikęs unikalus išplanavimas, gatvių ir aikščių tinklas, pastatai, archeologinis sluoksnis. Urbanistiniu požiūriu senamiestis yra ketvirtas Lietuvoje, išlaikęs savitą XVII–XVIII a. suformuotą vaizdą. Jame surastos XIV–XV a. medinės gyvenvietės (trečias atvejis po Vilniaus ir Kernavės,
Skaityti plačiau



Skinderiškio dendrologinis parkas – lankytina vieta Kėdainių rajone

Skinderiškio dendrologinis parkas

Skinderiškio dendrologinis parkas  Skinderiškio parkas – dendrologinis parkas (arbolariumas arba arboretumas) Kėdainių rajone, Krakių seniūnijoje, 1 km nuo Pilsiupių kaimo, Skinderiškio dvarvietėje, prie Šušvės upės (Angirių tvenkinio). Parkas, kartu su salomis ir vandenimis, užima 123 ha plotą. Parko įkūrėjas – Valdo Adamkaus premijos laureatas, miškininkas Antanas Kęstutis Kaltenis. Arboretumas įkurtas buvusio Skinderiškio dvaro vietoje. Parke auga keletas dešimčių
Skaityti plačiau

 

Žiegždrių geologinis takas – lankytina vieta Kauno rajone

Žiegždrių pažintinis takas

Žiegždrių geologinis takas Takas, prasidedantis netoli Žiegždrių, tęsiasi 1,6 km. Kauno marių pakrante. Yra paruošti suoliukai poilsiui, mediniai laiptai, smagūs informaciniai stendai su galvosūkiais. Tako pabaigoje – Kalniškių konglomerato atodanga. Konglomeratas – tai nuo ledynmečio gamtos suformuotas cementas iš kalkių,molio, žvyro ir gargždo. Atodangos ilgis siekia net 400 m., o aukštis – 22 m. Uoloje
Skaityti plačiau