Aukštumalos pažintinis takas Aukštumalos pažintinis takas, kurio ilgis į abi puses yra 2400 metrų, įkurtas Aukštumalės telmologiniame draustinyje. Draustinis įsteigtas norint renatūralizuoti ir išsaugoti Aukštumalės pelkinę ekosistemą, pasižyminčią ežerokšnių kompleksais, savitomis biocenozėmis, retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija. Šiame take lankytojai susipažins su pelke, jos formavimusi, aukštapelkei būdingais augalais bei gyvūnais. Taką, kuris vingiuoja
Skaityti plačiau
Jūkainių pažintinis – rekreacinis takas Įrengtas 2005 m., Raseinių miškų urėdijos iniciatyva. Pažintinį taką apžiūrėti galima einant didžiuoju – 3,5 km arba mažuoju ratu – 1 km. Taką puošia medinės skulptūros, įrengtos poilsio aikštelės, pavėsinės, žaidimų aikštelė, vandens telkinys su smėlio paplūdimiu. GPS: 55.42959, 22.92443Žemėlapis: Jums gali prireikti:
Mergakalnio atodanga ir apžvalgos aikštelė Pati aukščiausia Kauno marių atodanga (42 m aukščio) su regykla pamėgta vestuvių fotografų ir iškylautojų. Nuo jos atsiveria Kauno marių panorama, plūduriuojanti retų paukščių pamėgta sala. Tolumoje matyti Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Šalia regyklos įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, laužavietės ir pavėsinė. 2005 m. ši vietovė paskelbta saugomu Valstybiniu geologiniu gamtos paveldo
Skaityti plačiau
Kernavė – miestelis Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Neries dešiniajame krante, 18 km į pietvakarius nuo Širvintų, 35 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Kerniaus ir Piliakalnio). Miestelis garsus Kernavės piliakalniais, kuriems XIX a. sugalvoti vardai – Pilies kalnas, Aukuro kalnas, Mindaugo kalnas (arba Mindaugo sosto piliakalnis), Lizdeikos kalnas ir Kriveikiškio piliakalnis. Kernavės archeologinė vietovė – valstybinis
Skaityti plačiau
Kamšos botaninio – zoologinio draustinio pažintinis takas Kamšos botaninis-zoologinis draustinis užima apie 320 ha plotą. Jis įsteigtas 1960 m. rugsėjo 27 d., jei reikia saugoti lapuočius medžiagas apaugusio kairiojo Nemuno šlaito floros ir faunos. Draustinio reljefas unikalus: jo teritorija išraižyta gilių, statyti šlaitais griovų, kurių dugne teka upeliukai. Stačiuose jo šlaituose gausu nuvirtusių medžių.
Skaityti plačiau
Dzūkijos nacionalinis parkas – tai didžiausia saugoma teritorija Lietuvoje, išsiskirianti unikaliu kraštovaizdžiu, turtinga istorija, senąja kaimo architektūra ir gyvomis šilinių, panemunių bei gruntinių dzūkų tradicijomis. Gamtos ir kultūros paveldo vertybės saugomos 3 rezervatuose ir 28 draustiniuose. Dzūkijos nacionalinis parkas tiesiog išraizgytas upių ir upelių – nuo mažiausių vandens gyslų iki didžiausios Lietuvos upės Nemuno, kurio
Skaityti plačiau
Aplankę Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato ekspoziciją sužinosite, kad rezervatas yra skirtas išsaugoti natūraliai laukinei gamtai. Jame nekertami ir nesodinami miškai, nešalinami sausuoliai. Rezervate nemedžiojama, nerenkamos gamtos gėrybės, ribojamas lankymasis, o lankytojams įrengiami mokomieji takai. Taip pat sužinosime, kad rezervato teritorijoje dominuoja pelkės, didžiausią dalį užima aukštapelkė. Jas supa žemyninės kopos, smėlinga lyguma. Ekspozicijoje galima išgirsti
Skaityti plačiau