Žymų archyvas: žygiai

zygiai



Veliuonos piliakalniai

Veliuonos piliakalniai

Veliuonos piliakalniai – piliakalnių ir įtvirtinimų kompleksas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Veliuonos miestelyje, Nemuno slėnio šlaite. Kompleksas – archeologinis – istorinis paminklas, kurį sudaro Veliuonos I piliakalnis, vadinamas Gedimino kapu, jo papilys, vadinamas Pilies kalnu arba Ramybės kalnu ir už 2,7 km į vakarus esantis Veliuonos II piliakalnis, vadinamas Pilaitėmis. Gedimino kapas arba Veliuonos I piliakalnis pagal tradiciją laikomas
Skaityti plačiau



Alytaus kempingas

Alytaus kempingas

Alytaus Kempingas – tai 2024 metais įsikūręs kempingas, esantis vaizdingoje pušų apsuptyje bei besiribojantis su puikiu dviračių taku, vedančiu prie Baltosios rožės tilto per Didžiosios ir Mažosios Dailidės ežerėlius. Mūsų kainos yra tokios: Suaugusiojo mokestis 6 €Vaiko mokestis 3 €Aikštelė kemperiui/karavanui 14 €Vieta palapinei 6 €Vieta palapinei su elektra 14 €Automobilio mokestis 4 €Vieta automobiliui
Skaityti plačiau



Rumšiškių šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Rumšiškių šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Rumšiškių miestelyje, prie Kauno marių ir Pravienos žiočių. Liaudies architektūros formų. Pirmoji bažnyčia Rumšiškėse pastatyta XV a. pradžioje (nors 1522 m. Vilniaus vyskupijos sąrašuose neminima), vėlesnė – 1573 m. J. Kurszewski teigia, kad bažnyčia pastatyta vyskupaujant Jurgiui Radvilai. 1599 metais prašomas Rumšiškių klebono Povilo Svieckio, Ldk Zigmantas
Skaityti plačiau



Palangos skulptūrų parkas

Palangos skulptūrų parkas

Palangos skulptūrų parkas įkurtas 1982m. miesto centre, prie Vytauto ir J. Simpsono gatvių sankryžos. Šioje teritorijoje XIX a. pab. stovėjo pirmajam kurorto kurhauzui (svečių namams) pritaikytas Palangos valdos savininkams grafams  Tiškevičiams priklausęs vasarnamis. Dabar čia eksponuojamos skulptūros iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių. Skulptūrų parke lankytojai gali gėrėtis 28 skulptūromis, kurias Palangos miesto savivaldybės priežiūrai perdavė
Skaityti plačiau



Klaipėdos Martyno Mažvydo pėsčiųjų alėja

Klaipėdos Martyno Mažvydo alėja

Klaipėdos Martyno Mažvydo pėsčiųjų alėja Pėsčiųjų gatvės miestų centruose pradėtos projektuoti 7-ojo dešimtmečio pradžioje. Klapėdoje pirma tokia erdve tapo į pėsčiųjų alėją transformuota M. Mažvydo gatvė, pokariu nutiesta per išgriautus Rūpesčių (Rūpesnių, Altesorgenstraße) ir Kiemų (Hofstraße) gatvių kvartalus. Alėjos techninio projekto autorė architektė G. Galdikienė, darbai pradėti 1967 m., o baigti 1968 metais. Alėja sujungė
Skaityti plačiau



Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia

Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia

 Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Skirsnemunėje, Nemuno g. 68, šalia kelio  141  Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , ties Žvyrių kaimo riba. 200 m į vakarus nuo bažnyčios, kitoje Talkoto upelio pusėje įsikūrusios evangelikų liuteronų kapinės. Bažnyčios šventoriuje pastatytas paminklinis akmuo ištremtų parapijiečių atminimui.IstorijaAnkstyviausi liudijimai apie liuteronus Skirsnemunės-Žvyrių apylinkėse siekia XVI amžių. Žvyrių evangelikų liuteronų parapija susikūrė
Skaityti plačiau



Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčia

Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčia

Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčia Elektrėnų parapija buvo įkurta tik 1989 m. Iki tol miesto tikintieji melstis vyko į kaimynines Vievio, Kietaviškių, Semeliškių parapijas. 1988 m. rudenį Elektrėnuose buvo surinkta apie 2 tūkstančiai tikinčiųjų parašų prašymui leisti Elektrėnuose įkurti parapiją ir pastatyti bažnyčią. 1989 m. vasarą pirmuoju Elektrėnų klebonu paskirtas kunigas Jonas Sabaliauskas.
Skaityti plačiau