Žymų archyvas: lankytinos vietos Lietuvoje

Lankytinos vietos



Šv. Jokūbo katalikų bažnyčia Švėkšnoje – lankytina vieta

sveksnos baznycia

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

Šv. Jokūbo katalikų bažnyčia Švėkšnoje  Švėkšnos  miestelio centre, apsuptame medinių ir mūrinių pastatų, stovi dvibokštė raudonų plytų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Jos bokštų aukštis – 75 metrai. Rašytiniuose šaltiniuose randama žinių, kad pirmoji katalikų bažnyčia čia buvo pastatyta žemaičių seniūno Mikalojaus Kęsgailos 1509 metais. Tačiau 1732-aisiais miestelyje kilęs didžiulis gaisras ją sunaikino. 1742 metais buvo
Skaityti plačiau



Švėkšnos dvaras – lankytina vieta

Švėkšnos dvaras, priklausęs Žemaičių seniūnui Mikalojui Kęsgailai, minimas nuo XV a. vidurio. Dvaro žemės ribojosi su Rietavo, Pajūrio tijūnijomis, karališkąja Gardamo žeme, o vakaruose – su Prūsija. Kęsgailos Švėkšną valdė iki 1569 metų, nes tais metais vienturtė Trakų vaivados Kęsgailos duktė ištekėjo už Vitebsko vaivados Jono Zavišos, kuriam, kaip žmonos kraitis, atiteko Švėkšnos dvaras. Zavišos Švėkšną valdė iki 1624 metų. Tuo metu, XVII a. pradžioje Švėkšna sustiprinta – užtvenkti Švėkšnos ir Šalnos upeliai, padaryta pasienio tvirtove.1624–1644 m. Švėkšną valdė Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas, kurio valdymo laikotarpiu dvare įkurtos popieriaus, parako ir stiklo dirbtuvės, plytinė, lentpjūvė, vilnų karšykla. 1644–1694 m. Švėkšną valdė Denhofai, 1694–1721 m. – Grotusai,1721–1766 m. – Oginskiai. 1766 m. Švėkšnos dvarą įsigijo Livonijos grafasVilhelmas Jonas Pliateris ir Pliaterių šeimos rankose dvaras išbuvo iki 1944 m. 1820 m. Švėkšnos valda buvo padalinta keturiems Pliaterių sūnums ir už kelių kilometrų įsikūrė Vilkėno dvaras. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, Švėkšnos parkas ir jiems priklausę pastatai grąžinti jų palikuonei Aleksandro Platerio žmonai Laimei Felicijai Platerienei. Pliateriai gyveno XVIII a. statytame dvare, kuris buvo nedidelis ir neišvaizdus. Rūmai buvo iš maumedžio, jų puošnų interjerą galima pamatyti tik nuotraukose. Švėkšnos šeimininkas Adomas Pliateris užėmė aukštas pareigas caro rūmuose Peterburge, todėl reikėjo prabangaus rūmo, kad priiminėtų svečius, į Švėkšną atvykstančius puotauti, medžioti. Todėl 1880 m. Adomas Pliateris šalia senojo dvaro pastatė vilą, kurią juosė parkas ir pavadino žmonos garbei „Genovaite“ (Genowefa). Pagrindinis dvaro akcentas buvo ir išlieka vila. Šie nedideli rūmai yra dviejų aukštų, taisyklingos simetriškos kompozicijos. Pirmajame aukšte – salė su 4 kolonomis, papuošta marmuro imitacija, lipdiniais, ištapyta. Švėkšnos dvarą valdant Adomui Pliateriui (1836-1909), dvaro parkas įgavo dabartinę kompoziciją, būdingą XIX a. pab. mišraus stiliaus parkams. XX a. pradžioje pastačius neogotikinę Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčią, anksčiau pastatytas arkinis tiltas sujungė bažnyčios šventorių ir puošnius neorenesansinius parko vartus, už kurių prasideda didinga 12 m pločio alėja, besitęsianti iki centrinės ansamblio dalies – parterio. Švėkšnos dvaro parko centrinio tvenkinio saloje tebestovi deivės Dianos skulptūra. Pagrindinėje parko alėjoje atkurtas puošnus Saulės laikrodis, vaza ant pjedestalo, Švč. Marijos skulptūra, „Laisvės angelas“. Restauruoti ir kiti parko elementai – apžvalgos aikštelės, takai, vartai. Didžiausia Švėkšnos dvaro parko puošmena – apie 18 m aukščio ir 70 cm skersmens Kinijos ir Japonijos dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba L.). Tai stambiausias ir gražiausiai atrodantis šios rūšies egzempliorius Lietuvoje. Parko šiaurės rytų kampe įsikūrusi "Saulės" gimnazija, kurios statybai dar 1925 m. dalį parko padovanojo grafas Jurgis Plateris.

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

Švėkšnos dvaras, priklausęs Žemaičių seniūnui Mikalojui Kęsgailai, minimas nuo XV a. vidurio. Dvaro žemės ribojosi su Rietavo, Pajūrio tijūnijomis, karališkąja Gardamo žeme, o vakaruose – su Prūsija. Kęsgailos Švėkšną valdė iki 1569 metų, nes tais metais vienturtė Trakų vaivados Kęsgailos duktė ištekėjo už Vitebsko vaivados Jono Zavišos, kuriam, kaip žmonos kraitis, atiteko Švėkšnos dvaras. Zavišos
Skaityti plačiau



Didžioji tuja – lankytina vieta Kintuose

didzioji tuja

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

Didžioji tuja  Didžiausia Lietuvos tuja auga Kintuose, prie girininkijos pastato, – jos aukštis yra apie 18 metrų, lajos plotis – apie 12 metrų. Europoje didesnė žinoma tik Šveicarijoje. Kokio amžiaus Kintų Didžioji tuja, pasakyti sunku, nes medis dvikamienis, todėl pagal rieves nustatyti amžiaus negalima. Yra žinoma, kad girininkijos pastatas buvo statomas apie 1902-1912 metus, spėjama,
Skaityti plačiau



Vilhelmo kanalas – lankytina vieta Klaipėdoje

Vilhelmo kanalas

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

Vilhelmo kanalas  Vilhelmo kanalas (arba Klaipėdos kanalas) – 1865–1873 m. prancūzų karo belaisvių rankomis iškastas kanalas, tiesiogiai sujungęs Klaipėdos uostą ir Miniją (o per ją ir su Nemunu), šitaip aplenkiant Kuršių marias. Kanalo ilgis 25–27 km, plotis 28–30 m, vidutinis gylis 1,7 metro.Kanalo pradžia yra ties Lankupiais, kur kanalas atsišakoja iš Minijos, tada eina į
Skaityti plačiau



Arklio muziejus Niūronyse – lankytina vieta Anykščių rajone

Arklio muziejus

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

Niūronių kaime 1978 m. įkurtas unikalus Arklio muziejus, kuriame galima susipažinti su jau daug šimtmečių trunkančia arklio ir žmogaus draugystės istorija, pajodinėti, paglostyti arklius ar pasivažinėti karieta. Arklio muziejus įsikūręs senoje daržinėje, buvusios pradinės mokyklos pastate. Muziejų įkūrė prof. Petras Vasinauskas (1906–1995), pats bričkele keliavęs po Lietuvą ir rinkęs eksponatus.     Muziejui dabar priklauso
Skaityti plačiau



Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis – lankytina vieta Anykščių rajone

seimyniskeliu piliakalnis

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

Šeimyniškėlių piliakalnis, vadinamas Voruta, yra šiauriniame Anykščių pakraštyje, prie kelio į Rokiškį. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurio šiaurės vakarų papėde teka Varelis, o pietrytine – Volupis. Manoma, kad būtent čia stovėjo Lietuvos karaliaus Mindaugo pilis, pavadinta Voruta. Piliakalnio aikštelė – 80 m ilgio, 35 m pločio pietrytiniame gale ir 23 m – šiaurės vakariniame. Aikštelės
Skaityti plačiau



Laimės žiburys – lankytina vieta Anykščių rajone


Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

Laimės žiburys – lankytina vieta Anykščių rajone Laimės žiburys – tai antkapinis paminklas rašytojui Jonui Biliūnui ant Liudiškių kalvos, Anykščių rajone. Lietuvių literatūros klasikas J.Biliūnas mirė 1907 m. Lenkijoje,  Zakopanėje. Ten buvo ir palaidotas, nes žmona Julija neturėjo pinigų parvežti jo kūną į Anykščius. J.Biliūno valia buvo įvykdyta, kai  1953 metais  J. Biliūno palaikai buvo
Skaityti plačiau