Palangos gintaro muziejus – Lietuvos dailės muziejaus padalinys buvusiame Palangos dvare. Eksponuoj gintarą, jo dirbinius bei teikia informaciją šiomis temomis.
Veikia grafo Felikso Tiškevičiaus rūmuose. Jie pastatyti 1897 m. pagal vokiečių architekto Franco Švechteno projektą vietinių gyventojų šventu laikytame Palangos Birutės miške, šalia Baltijos jūros. Rūmus supa Palangos botanikos parkas, kuris buvo pradėtas formuoti statant rūmus, XIX a. pabaigoje. Parko projekto autorius – iškilus prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė.
Muziejuje saugoma virš 30 tūkst. gintaro eksponatų. Iš jų 15 tūkst. turi inkliuzus (turi viduje įstrigusių gyvių). Eksponuojama ~4500 gintaro dirbinių, iš kurių daugiausia papuošalų.
Istorija
Gintaru domėjosi, jį kolekcionavo Palangos grafas Feliksas Tiškevičius. Kolekcionierių, kurie kaupė retus, mokslui ir dailei vertingus gintaro pavyzdžius, inkliuzus, XX a. pirmoje pusėje Lietuvoje buvo nemažai, tačiau niekam iki pat XX a. septintojo dešimtmečio pradžios nebuvo pavykę surinkti tų vertybių į vieną vietą, kur jie galėjo būti rodomi visuomenei ir tyrinėjami mokslininkų.
Palangos gintaro muziejus įkurtas 1963 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos TSR kultūros ministerijos pavedimu. Eksponatus muziejaus ekspozicijai pradėjo kaupti buvęs ilgametis Lietuvos dailės muziejaus direktorius Pranas Gudynas. 1963 m. muziejus užėmė tik dalį Tiškevičių dvaro patalpų. Tuo metu pastate dar veikė ir Dailininkų kūrybos namai.
Pirmąjį Gintaro muziejaus ekspozicijų teminį planą parengė Pranas Gudynas. Vėlesnės – išplėstinės – muziejaus ekspozicijos autorius buvo dailėtyrininkas Romualdas Budrys. Jam talkino Julius Masalskis, Stasys Pinkus, Juozas Petrulis, Antanas Tranyzas, Vladas Katinas, Viktoras Vizgirda, Vytautas Gudelis ir nemažai kitų žmonių. Pirmojoje ekspozicijoje buvo rodomi 478 eksponatai. Ekspozicijos plotas buvo 96 m² ir ji užėmė tik dalį visų Tiškevičių rūmų ploto. 1965 m. ekspozicijos plotas buvo padidintas iki 150 m².
XX a. šeštajame-aštuntajame dešimtmečiuose Lietuvos dailės muziejus organizavo keletą ekspedicijų. Dalis jų metu surinktų eksponatų papildė muziejaus rinkinius. Nuo 1965 m. iki 1969 m. muziejaus eksponatų skaičius išaugo nuo 940 iki 14 800. 1995 m. muziejuje iš viso buvo sukaupti 28176 eksponatai.
Atsižvelgiant į vis didėjantį žmonių susidomėjimą gintaru, 7 deš. viduryje muziejui buvo atiduotos visos Tiškevičių dvaro patalpos. Iki 1969 m. liepos 4 d. ekspozicijos plotas padidėjo iki 750 m². Atnaujintose antrojo aukšto patalpose 1968 m. birželio 28 d. atidaryta ilgalaikė XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvių liaudies meno paroda, kuriai planą parengė Akvilė Mikėnaitė ir Aldona Stravinskienė.
XX a. 9 deš. viduryje muziejaus nuolatinė gintaro ekspozicija buvo pertvarkyta ir išplėsta. Nuo 1986 m. joje buvo rodoma 4,5 tūkst. eksponatų, išdėstytų 15-oje salių. Toks jų kiekis čia eksponuojamas iki šiol.
Ekspozicija išsamiai pasakoja apie gintaro susidarymo istoriją, gintaro paplitimą pasaulyje, morfologiją (išorinę ir vidinę sandarą). Čia rodomi fosilinių sakų, randamų kitose pasaulio šalyse, pavyzdžiai. Eksponuojama unikali inkliuzų kolekcija. Taip pat pasakojama apie XIX–XX a. gintaro dirbinius, tarpukario Lietuvos gintaro apdirbimo cechus ir meistrus.
Pirmajame aukšte eksponuojami įvairių epochų gintaro dirbiniai. Eksponuojami akmens amžiaus gintaro dirbiniai, įrankiai, papuošalai, vėlesnio laikotarpio gintarinės įkapės ir Romos imperijos monetos, į mūsų kraštus patekusios mainais į gintarą. Didelę dalį kolekcijos sudaro gintaro dirbiniai iš XV–XIX a.[5]
Taip pat gintaro muziejuje yra laikomos dingusių akmens amžiaus gintaro dirbinių rekonstrukcijos, atkurtos pagal piešinius.
Gintaro muziejuje yra laikomi ir šiuolaikiniai Horsto Toleikio, Dionyzo Varkalio, Jono Urbono ir kitų menininkų darbai.
Gintaro muziejų supa 100 hektarų apimantis Palangos Botanikos parkas, kurį suprojektavo prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Andrė kartu su sūnumi Renė ir belgų sodininku Buisenu de Kulonu (Buyssen de Coulon).
Parkas įkurtas XIX a. pab.
Informacija paruošta remiantis: https://lt.wikipedia.org
Nuotraukos: www.turistopasaulis.lt