Lankytinos vietos Vilniuje. Vilniuje gausu lankytinų vietų, kurios gražesnės ir įspūdingesnės vienos už kitas. Vilniuje gausu bažnyčių ir šventovių, tokių kaip: Nemėčio mečetė, Šv. Jonų Bažnyčia, Aušros vartai, katedra ir daug kitų. Vilniuje taip pat gausu pilių ir dvarų: Gedimino pilis, bastėja, Verkių dvaras ir kt. Žinai kitas įdomias lankytinas vietas Vilniuje? Parašyk mums, jei nori pasidalinti jomis šioje svetainėje.
Literatų gatvė – viena seniausių gatvių Vilniaus senamiestyje, labiausiai žinoma dėl sienų, papuoštų meno kūriniais, susijusiais su rašytojais ir poetais. Literatų gatvė ribojasi su Pilies, Rusų ir Andriaus Volano gatvėmis. Joje yra septyni namai. Gatvė išklota akmeniniu grindiniu. Gatvė gavo pavadinimą dėl joje įsikūrusių spaustuvių, knygynų bei antikvariatų. XIV–XVI a. Literatų gatvės pabaigoje stovėjo „Pokrovskaja“ cerkvė,
Skaityti plačiau
Valstybės pažinimo centras – moderni edukacinė erdvė, kurioje detaliai pristatoma, kaip veikia valstybė bei kaip demokratinės valstybės kūrime ir valdyme dalyvauja jos piliečiai. Centrą sudaro trys nuolatinės ekspozicijos erdvės, išsamiai pristatančios svarbiausius valstybingumo elementus, bei paroda-seansas „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“, kuriame lankytojai per 45 minutes gali susipažinti su netikėčiausiomis skirtingų laikotarpių vizionierių idėjomis Lietuvos
Skaityti plačiau
Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia stovi Vilniuje, Antakalnyje. Pamaldos vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Šalia yra Jono Pauliaus II aikštė. Pirmoji bažnyčia pastatyta tarp 1431–1500 m., pagonių meilės deivės Mildos šventyklos vietoje, 1594 m. sudegė. 1609–1616 m. suręsta nauja, medinė bažnyčia. Prie jos buvo prieglauda. Mirus bažnyčios statytojui klebonui Petrui Korkonosui, vyskupas Eustachijus
Skaityti plačiau
Skališkių (Liucionių) uola – Lietuvos Respublikos geologijos paminklas. Tai keli geologiniai objektai viename: ola arba urvas, konglomerato uola, ir nuo jos lašantis šaltinis. Uola yra Neries dešiniajame krante, griovoje, miške už kelių šimtų metrų nuo Skališkių kaimo prieš upės srovę. Uolos papėdėje, prie pat upės, yra dar vienas šaltinėlis, ištekantis iš po akmens.Skališkių uola dar
Skaityti plačiau
Vilniaus katedros varpinė gegužės 16 dieną atvėrė duris lankytojams ir yra pasiruošusi priimti visus norinčius pasidairyti ir po ją, ir po miestą per varpinės langus. Visą dešimtmetį varpinė buvo uždaryta, o pastaruosius trejus metus vyko architektūros tyrimai ir restauravimo darbai. XIII amžiuje bokštas buvo gynybinės sienos dalis. Iki šių dienų išliko beveik visas pirmas senojo
Skaityti plačiau
Vilniaus bastėja – įtvirtintas žemių ir mūro gynybinis fortifikacinis statinys, skirtas miesto gynybai, susidedantis iš bokšto, pasaginės dalies, skirtos artilerijai, ir juos jungiančio tunelio. Manoma, kad ją suprojektavo karo inžinierius Fridrichas Getkantas. Tikslių žinių, kada buvo pastatyta bastėja, nėra. Lietuvai ėmė kelti grėsmę totoriai ir besikurianti centralizuota rusų valstybė. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras, tenkindamas Vilniaus
Skaityti plačiau
Nemėžio mečetė – totorių mečetė Vilniaus rajone, Nemėžio kaime. Pirmoji totorių mečetė pastatyta dar 1684 m., buvo medinė, su bokšteliu, bet ji sudegė. Dabartinė pastatyta 1909 m. pagal inžinieriaus A. Sonino projektą, atskiros patalpos vyrams ir moterims. Sovietmečiu ji buvo paversta sandėliu.Pamaldos vyksta tik tais penktadieniais, kai būna jaunas mėnulis. Į jas susirenka vos keli
Skaityti plačiau