Raudondvaris
Raudondvaris – kaimas Kauno rajone, abipus kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , šalia Nemuno ir Nevėžio santakos, aukštutinėje Nevėžio terasoje (dešiniajame krante). Seniūnijos centras.
Pirmieji rašytiniai šaltiniai XVI a. mini gyvenvietę, vadinamą Naujuoju Aukštadvariu arba Aukštuoju Dvaru, nuo XVII a. pradžios šnekamojoje kalboje pervadintą Aukštutiniu Raudondvariu, nuo XVII a. vidurio – Aukštuoju Raudondvariu, kol galiausiai susiformavo dabartinis miestelio pavadinimas – Raudondvaris. Tokį pavadinimą nulėmė raudonų plytų pilis, pastatyta XVII a. Simonas Stanevičius taip ir mini gyvenvietę.
Tai viena seniausių Kauno rajono gyvenviečių. XIV a. tai buvo kovų su kryžiuočiais vieta, Nevėžio žiotyse buvo Virgalės (Vyrgalės) sala, kurioje stovėjo Vyrgalės pilis, bet ją sunaikino kryžiuočiai, o salą ilgainiui užliejo vanduo. Istorikai romantikai spėjo, kad XV a. pr. ant kalno Vokiečių Ordinas pastatė Kenigsburgo pilį. Dabartinio žemutinio Raudondvario vietoje buvo Perevoznikų kaimelis (vėliau pavadintas Solomenka), veikė keltas per Nevėžį (iki 1931 m.).
Kaip didikų rezidencija Raudondvaris minimas nuo 1615 m., kai čia buvo pastatyti dvaro rūmai. 1819 m. dvarą įsigijo Tiškevičiai, kurie suremontavo dvaro rūmus, pastatydino papildomų pastatų (oranžeriją, svirnus, arklides ir kt.), įrengė parką.
Per 1654–1667 m. Lenkijos ir Lietuvos Valstybės–Rusijos karą 1659 m. dvarą nuniokojo Rusijos kariuomenė. 1856 m. pastatyta pirmoji Raudondvario bažnyčia.
Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia (pastatyta 1938 m., daug sakralinio meno kūrinių), Raudondvario kapinės.
Nuo XX a. pradžios iki 1950 m. Raudondvaris buvo valsčiaus centras. 1909–1914 m. veikė Blaivybės draugijos skyrius. 1915 m. bažnyčią kariniais sumetimais sugriovė carinė kariuomenė. XX a. 3–4 dešimtmečiuose miestelyje buvo skalbimo priemonių gamykla, malūnas su lentpjūve, kelios parduotuvės, našlaičių prieglauda, vaistinė, medelynas (nuo 1930 m.).
Paminklas kompozitoriui Juozui Naujaliui (pastatytas 1994 m.), veikia Juozo Naujalio memorialinis muziejus.
Senoji Raudondvario dalis yra pakalnėje (dabartinis gyvenvietės centras išsidėstęs ant kalno) ir vadinasi Šiaudine. Čia yra rezistentų kapinaitės.
1931 m. pastatytas tiltas per Nevėžį (per karą sugriautas, 1951 m. pastatytas naujas kitoje vietoje).
Prie senojo tilto, kelyje į Babtus , yra paminklas Kaziui Veverskiui
2007 m. patvirtintas Raudondvario herbas.
Netoli Raudondvario – Nevėžio kraštovaizdžio drausitinyje yra Bernatonių piliakalnis.
Netoli Raudondvario, Netonyse, stūksto 55 m aukščio kalnas, kurį pamėgę ne tik sklandytojai, bet ir poilsiautojai, mat čia patogu atvykti dviračiu, o nuo kalno atsiveria miškų platybės, Nemuno slėnis. Kitoje upės pusėje matyti ir kurortinis miestelis Kačerginė.
Informacija pagal: https://lt.wikipedia.org
Žemėlapis:
Jums gali prireikti: