Maršrutas „Po kunigaikščio Margirio žemę“. Atstumas ~32 km

Maršrutas „Po kunigaikščio Margirio žemę“. Atstumas ~32 km

Punia–Butrimonys–Raižiai–Punia

Maršrutas skirtas tiems, kurie mėgsta automobiliu atsivežti dviračius, jais pasivažinėti po apylinkes ir automobiliu grįžti namo.

Punios piliakalnis

Kelionę pradedate Punioje, kuri pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1382 m. Punioje prasideda Nemuno kilpų regioninis parkas. Čia dunkso Punios piliakalnis, vienas didžiausių ir gražiausių Lietuvoje. Pasakojama, jog ant Punios piliakalnio stovėjusi kunigaikščio Margirio pilis, vadinta Pilėnais. 1336 m. čia įvykęs garsusis Pilėnų mūšis. Pilies gynėjai ir gyventojai nutarę verčiau žūti liepsnose, nei pasiduoti kryžiuočiams į nelaisvę. Jo papėdėje į Punelę įteka laiptuotasis Nečiuikos šaltinėlis. Netoli – senosios Punios žydų kapinės.

 

 

 Punios piliaklnis Punios piliakalnis Punios piliaklnis

Miestelyje stovi Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (pastatyta 1863 m.). Pirmoji bažnyčia Punioje pastatyta 1425 m. Pasakojama, kad tuokart ją statyti paliepęs Vytautas Didysis, todėl jo atminimas gerbiamas iki šių dienų – bažnyčioje greta miestelio herbo kabo ir šio kunigaikščio portretas. Dabar šioje vietoje stovi bokšto formos mūrinė Šv. Jurgio koplytėlė, skirta 1831 m. sukilimo dalyviams atminti.

Punios šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia Šv. Jurgio koplytėlė

Iš Punios važiuojate į Butrimonis, kurių vardas kildinamas iš pavardės Butrimonis daugiskaitos. Kaimelis tokiu pavadinimu aptinkamas 1699 m. istoriniuose šaltiniuose, netrukus jau vadinamas miesteliu. Kūrėsi jis kelių, vedančių iš Vilniaus į Alytų ir Punią, sankirtoje. Taip susiformavusi trikampė aikštė (vienintelė tokia Lietuvoje) vėliau lėmė viso miestelio apstatymą. Šiandien Butrimonys yra urbanistikos paminklas. Neprivažiavus Butrimonių yra senosios žydų kapinės. Įvažiuojančius į miestelį pasitinka  Švenčiausiojo Išganytojo bažnyčia, pastatyta 1926 m.
Toliau kelias veda į Raižius, kurie nuo seno buvo vienas iš pagrindinių Lietuvos totorių centrų. Sakoma, kad jiems čia žemes dovanojo dar kunigaikštis Vytautas Didysis. Raižiuose stovi 1889 m. pastatyta medinė mečetė, greta jos – 2010 m. pastatyti du saulės laikrodžiai. Vienas rodo vietos, kitas – Žalgirio mūšio vietos laiką. Tai vieninteliai tokie laikrodžiai Lietuvoje.

Raižių mečetė Raižių Saulės laikrodis

Paminklas Vytautui Raižiuose

Paminklas Vytautui Raižiuose

Ant kalnelio, minint 600-ąsias Žalgirio mūšio metines, atidengtas paminklas Vytautui Didžiajam ir šiam mūšiui atminti. Iš Raižių pro Vaisodžius ir Norgeliškes  grįžtama į Punią.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Maršruto žemėlapis:
Maršrutas Po kunigaikščio Margirio žemę Atstumas ~32 km

Jums gali prireikti:
Laikiklis telefonui Oso Bike Handlebar Mount

Rašyti atsiliepimą arba komentarą