Verkių dvaras įsikūręs Vilniaus miesto pakraštyje, gražiame kraštovaizdyje, Žaliųjų ežerų g. 49.
Verkių architektūros ansamblis su peizažiniu parku atspindi Vidurio Europos užmiesčio teritorijų gamtos ir kultūros sandūros įvairių epochų raišką, istorinių vietovaizdžių visumą. Tai vienas vertingiausių klasicistinių ansamblių Lietuvoje. Jame išliko net 29 pastatai – dvi rūmų oficinos ir tarp jų buvusių centrinių rūmų pamatai, pavilijonas, užvažiuojamieji namai, administracinis pastatas (smuklė), paštas, tarnautojų namas, kumetynas, karvidės, kluonas, oranžerijos, vandens bokštas, vandens malūnas, katilinė, ledainė, altanos liekanos, kiti pastatai. Verkių parkas (36 ha) yra tik senųjų XVIII a. parkų, užėmusių net 250 ha, likutis. Verkių rūmų kompleksas šiuo metu priklauso Botanikos institutui.
Verkių pavadinimo kilmę byloja sena legenda. Medyje, erelio lizde, buvo rastas verkiantis kūdikis. Verksmą išgirdo greta medžiojęs Lietuvos didysis kunigaikštis. Vaiko tėvas, pagonių vyriausiasis žynys krivių krivaitis paaiškino savo nesantuokinį sūnų į tą lizdą pats įkėlęs, esą dievų valia šis kūdikis turėsiąs užimti jo vietą. Kūdikis, pavadintas Lizdeika, tapo krivių krivaičiu, o vietovė, kurioje buvo medis su lizdu, ligi šiolei vadinama Verkiais. Pagal legendą, pagonybės laikais Verkiai priklausė Krivių Krivaičiui. Iki XIV a. pab. Verkiai buvo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių nuosavybė. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila 1387 m. Verkius padovanojo Vilniaus vyskupui, ir iki XVIII a. antrosios pusės čia buvo vyskupų vasaros rezidencija, įrengta mediniuose rūmuose.
Apie 1700 m. Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis aukštame Neries krante pasistatė pirmuosius mūrinius rūmus. Po aštuoniasdešimties metų rūmai perėjo Vilniaus vyskupo Ignoto Masalskio nuosavybėn. Jis restauravo rūmus, tai padėjo įgyvendinti žymūs to meto architektai Martynas Knakfusas ir Laurynas Stuoka-Gucevičius.
Nuo XIX a. vidurio Verkių rūmai priklausė kunigaikščiui Liudvikui Vitgenšteinui ir jo palikuonims, kurie dvarą rekonstravo.
Verkių dvaro ansamblis labai nukentėjo per pirmąjį pasaulinį karą.
Šalia dvaro puikuojasi prižiūrėti parkai, sukuriantys įspūdingą peizažą. Nuo įrengtos regyklos atsiveria panorama į Neries upę, Trinapolio bažnyčią, didelius miškų masyvus. Lizdeikos šventyklos vietoje, pastatytas aukuras – tai Baltų tikėjimo ir senųjų papročių puosėletojų pamėgta vieta. Ir šiandien, per tradicines šventes, čia dega aukuro ugnis, atliekamos senovinės dainos, giedamos giesmės, garbinami senieji dievai.
Nuotraukos: www.turistopasaulis.lt
GPS: 54.74818, 25.29228
Žemėlapis:
Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje
Jums gali prireikti, iešmai šašlykams:
Pingback: Valdovų rūmai kviečia į paskaitų ciklą „Vilniaus netektys: fotografija atskleidžia istoriją“ | Turisto pasaulis - pasiruošk žygiui tinkamai