Kauno geto vartai

Kauno geto vartai Kauno getas – nacistinės Vokietijos Kaune sukurtas getas, kuriame laikyti žydai. Buvo Vilijampolėje, tarp Neries upės rytuose, dabartinio Raudondvario plento pietuose, Panerių gatvės vakaruose ir Varnių gatvės šiaurėje. Žymią dalį čia užima dabartinė Sąjungos aikštė. Taip pat buvo kelios pagalbinės teritorijos: prie Veterinarijos akademijos (vakaruose), link Žemaičių plento ir iki Demokratų gatvės.

Vienu metu gete daugiausiai gyveno 30 000 žmonių, kurių dauguma buvo deportuoti į koncentracijos stovyklas ar sušaudyti Devintajame forte. Apie 500 žydų pabėgo ir prisijungė prie pasipriešinimo artimiausiuose miškuose. Iš 37 000 Kauno žydų tik mažiau nei 3 000 išgyveno Holokaustą. Unikalios istorinės vertės Kauno geto žydų policijos išlikęs archyvas saugomas Lietuvos centriniame valstybės archyve. Daug geto dokumentų taip pat išsaugojo buvęs geto Seniūnų tarybos sekretorius Avrahamas Tory (1909–2002). Kauno getas iš visų Antro pasaulinio karo metais Europoje buvusių žydų getų išsiskiria itin gausia išlikusia fotokronika.

Kauno geto vartai

Dar iki geto įkūrimo Kaune per 1941 m. birželį ir liepą nužudyta apie 10 tūkst. žydų. Kauno getas pradėtas kurti 1941 m. liepos 10 d., kai Kauno komendantas Jurgis Bobelis išleido įsakymą, liepiantį žydams iki rugpjūčio 15 d. išsikraustyti į Vilijampolę. Liepos mėn. viduryje susiformavęs ir pradėjęs veikti Komitetas žydams į Vilijampolę perkelti tapo pagrindu rugpjūčio mėnesį sukurtai Seniūnų tarybai. Jos pirmininku iškilūs Kauno žydai rugpjūčio 4 d. išrinko daktarą Elchananą Elkesą, pavaduotoju – Levą Garfunkelį. Į Seniūnų tarybos narius taip pat buvo kooptuoti Moisiejus Kopelmanas, Jakovas Goldbergas, Efraimas Rabinovičius, rabinas Šmuelis Aba Sniegas ir rabinas Jakovas Mošė Šmukleris.

Kauno geto vartai

Rugpjūčio 15 d. getas aptvertas spygliuota viela, komendantu tapo SA hauptšturmfiureris Fritzas Jordanas. Viso uždaryta apie 30 tūkst. žydų. Geto savivaldoje buvo finansų, sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo ir kiti skyriai, taip pat policija. Gyventojai žudyti ir po vieną, ir grupėmis, žudynės vadintos akcijomis. Pirmoji akcija buvo rugpjūčio 2 d., kai IV forte nužudyti 205 žydai. Antroji akcija šiame forte įvykdyta rugpjūčio 9 d. – jos metu nužudyti 534 žydai. Trečiosios (vadinamos inteligentų) metu rugpjūčio 18 d. sušaudyta 1811 žydų. Rugsėjo 26 d., po inscenizuoto pasikėsinimo į vokiečių sargybos viršininką Paulių Kozlowskį IV forte nužudyti 1608 žydai. 1941 m. spalio mėn. masinės žudynės prasidėjo Kauno IX forte. Spalio 4 d., likviduojant Mažąjį getą, žuvo 1845 jo gyventojai – dauguma sušaudyti IX forte sovietų karo belaisvių iškastuose grioviuose. Didžiausia žydų žudynių akcija ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje per nacių okupacijos laikotarpį įvykdyta 1941 m. spalio 29 d. IX forte, ir vadinama Didžiąja akcija. Jos metu sunaikinta apie 10 000 žydų. 1943 m. rugsėjį getas pertvarkytas į Kauno koncentracijos stovyklą.

1944 m. kovo 27–28 dienomis Kauno gete įvykdyta „vaikų akcija“. Jos metu buvo sunaikinta apie 1 300 vaikų ir senelių – didžioji dauguma išvežti į Aušvicą ir ten nunuodyti, likusieji – sušaudyti IX forte. Kauno geto likvidavimo pradžia buvo 1944 m. liepos 8 d., buvo išplukdyta 1 200 žydų, liepos 10 d. – dar 900. Liepos 12 d. Gestapas ėmė padeginėti geto namus, o išbėgančius žmones šaudyti. Vyrai buvo išvežami į Dachau, o moterys – į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Iš viso likviduojant getą žuvo apie 2 000 ir išvežta į koncentracijos stovyklas apie 6 000 žydų.

Informacija paruošta reminatis: https://lt.wikipedia.org/

GPS: 54.90644, 23.88934
Žemėlapis:
Kauno geto vartai žemėlapis

Jums gali prireikti:
Džemperiai 01

Rašyti atsiliepimą arba komentarą