Laimės žiburys – lankytina vieta Anykščių rajone Laimės žiburys – tai antkapinis paminklas rašytojui Jonui Biliūnui ant Liudiškių kalvos, Anykščių rajone. Lietuvių literatūros klasikas J.Biliūnas mirė 1907 m. Lenkijoje, Zakopanėje. Ten buvo ir palaidotas, nes žmona Julija neturėjo pinigų parvežti jo kūną į Anykščius. J.Biliūno valia buvo įvykdyta, kai 1953 metais J. Biliūno palaikai buvo
Skaityti plačiau
Puntuko brolis – akmuo Pašventupio kaime (Anykščių raj.), prie Šventosios upės, Penionių miške. Riedulys yra mažesnis už Puntuką ir visai kitos kilmės, nors ir vadinamas broliu. 1964 m. Puntuko brolis gavo geologinio gamtos paminklo statusą, o 1972 m. paskelbtas archeologijos paminklu. Šalia yra archeologinis kultūros paveldo objektas – Pašventupio pilkapiai. Didžiausias akmens ilgis – 5,94
Skaityti plačiau
Puntuko akmuo – antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje, stūkso 6 km į pietus nuo Anykščių, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje, netoli Šventosios. Tai gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas, geologiniu gamtos paminklu paskelbtas 2000 m.Iki 1957 m. Puntukas laikytas didžiausiu Lietuvos akmenimi, kol Puokėje nebuvo aptiktas Barstyčių akmuo. Į pietvakarius nuo Anykščių yra akmuo Puntuko brolis, Karalienės liūnas.Puntuko
Skaityti plačiau
Žygis Aukštadvario regioniniame parke Aukštadvario kraštas – vienas gražiausių Lietuvos kampelių. Aukštadvaris – pilis, dvaras, miestelis yra 58 km nuo Vilniaus, 28 km nuo Trakų, įsikūręs prie seno karališko vieškelio iš Vilniaus į Trakų ir Birštono pilis. Tai nuo seniausių laikų buvusi reikšminga Lietuvos vietovė. XIII a. Aukštadvaris dėl svarbos varžėsi su Kernave ir Trakais.
Skaityti plačiau
Paminklas „Angelas“ Panemunyje Rokiškio rajono pakraštyje, Panemunio miestelyje stovi paminklas „Angelas“, šioje vietoje buvusiame durpyne užkastų 1944-1954 m. Panemunio apylinkėse žuvusių partizanų atminimui. Tai penkių metrų aukščio ir aštuonių metrų pločio monumentas, vaizduojantis angelą išskleistais sparnais. Paminklo projekto autorius architektas A. Paslaitis, skulptorius – K. Kisielius. Paminklas „Angelas“ Panemunyje pastatytas už žmonių suaukotus pinigus, jo
Skaityti plačiau
Nepriklausomybės aikštė Rokiškyje Rokiškio miesto aikštė susiformavo XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, ir iki šių dienų išlaikė autentišką struktūrą, o dabar tapo neįkainojama architektūrine vertybe. XVIII a. pabaigoje Ignas Tyzenhauzas pertvarkė miestelį – suformuota erdvi stačiakampė aikštė, kurią su dvaru jungė 1 km alėja. Tyzenhauzų iniciatyva Rokiškyje pastatyti prekybos namai (prekybos rūmai),
Skaityti plačiau
Rokiškio dvaro ansamblį sudaro 16 pastatų (dvaro rūmai, svečių namai, vartininko namelis, kumetynas ir kt.) bei parkas. Rokiškio dvaras minimas 1499 m. Ldk Aleksandro rašte dėl girios kirtimo. XVI a. Per visą savo gyvavimo laikotarpį Rokiškio dvaras turėjo daug savininkų. Nuo XVI a., kai Žygimantas Senasis dvarą padovanojo didikams Krošinskiams, beveik 200 metų dvarą valdė
Skaityti plačiau