Nidos švyturys (arba Urbo kalno švyturys) – navigacinis ženklas, esantis Kuršių nerijoje, Nidoje, 900 metrų nuo Baltijos jūros ant Urbo kalno. Aukštis – 79 m virš jūros lygio. Signalas matomas už 22 jūrmylių (apie 40 kilometrų). Pirmojo Nidos švyturio statyba pradėta po Vokietijos suvienijimo XIX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje. 27 metrų aukščio bokštas buvo sumūrytas
Skaityti plačiau
Parnidžio kopa – pustoma smėlio kopa į pietus nuo Nidos, Kuršių Nerijoje. Tai viena aukščiausių smėlio kopų Europoje. Kopa yra iškilusi 52 m virš jūros lygio, seniau jos aukštis siekė daugiau kaip 60 m. Į šiaurę nuo kopos stūkso Urbo kalnas, į pietus – tarpkopinė raguva, vadinamasis Tylos arba Mirties slėnis. Rytuose kopos šlaitai remiasi į Kuršių marias.
Skaityti plačiau
Kėdainių minaretas stovi Kėdainių miesto centrinio parko šiauriniame pakraštyje, tarp Kėdainių geležinkelio stoties ir Dotnuvėlės upės. Tai vienas iš dviejų minaretų Lietuvoje (kitas yra prie Kauno mečetės), ir vienintelis, laisvai stovintis minaretas šalyje. Šis rytietiškas, islamo tikėjimui būdingas statinys atsirado Lietuvos viduryje ne kaip dalis musulmonų mečetės. Kėdainių minaretas pastatytas 1880 m. vokiečių kilmės rusų
Skaityti plačiau
Lyduvėnų tiltas Lyduvėnų tiltas – ilgiausias (599m) ir aukščiausias (42m) Lietuvos tiltas, esantis prie Lyduvėnų (Raseinių rajonas). Tiltas pastatytas Radviliškio – Pagėgių geležinkelio ruožo 50,7 km. Lyduvėnų tiltas nutiestas per Dubysą ir jos slėnį. Medinę estakadą 1916 m. pastatė vokiečių kariuomenės pionieriai. Įdarbinti prie šio tilto statybų dirbo maždaug 2 tūkstančiai karo belaisvių. Tai buvo
Skaityti plačiau
Velnio duobė (arba Velniaduobė) – geologinis gamtos paminklas (nuo 1964 m.), esantis 4 km į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario (Trakų rajonas), važiuojant link Beižionių, Aukštadvario girininkijos (10,16 kv.) Kalvų miške, Aukštadvario regioninio parko Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje. Plotis 60-65 m – 200 m. Plotas 0,04-4,5 ha. Gylis – 30-40 m. Durpių sluoksnio dugne storis apie 9,5
Skaityti plačiau
Europos parkas – parkas Joneikiškių kaime, truputį šiauriau Vilniaus miesto savivaldybės šiaurinės ribos, dešiniajame Neries krante, netoli Europos centro 1991 m. Gintaro Karoso įkurtas muziejus po atviru dangumi, užimantis 55 ha plotą. Išsidėstęs 19 km į šiaurę nuo Vilniaus miesto centro, netoliese prateka Žalesa. Ten, kur dabar yra muziejaus teritorija, prieš 20 metų buvo apleistas
Skaityti plačiau
Lietuvos etnokosmologijos muziejus – Lietuvos observatorija ir muziejus Molėtų rajone, netoli Kulionių kaimo, prie Želvos ežero, apie 70 km į šiaurę nuo Vilniaus. Lietuvos etnokosmologijos muziejus yra pirmas ir vienintelis tokio pobūdžio muziejus pasaulyje.1969 m. Molėtų rajone, 12 km nuo Molėtų, ant Kaldinių kalvos 200 m aukštyje virš jūros lygio, pastatyta nauja Molėtų astronomijos observatorija.
Skaityti plačiau