Parnidžio kopa – pustoma smėlio kopa į pietus nuo Nidos, Kuršių Nerijoje. Tai viena aukščiausių smėlio kopų Europoje. Kopa yra iškilusi 52 m virš jūros lygio, seniau jos aukštis siekė daugiau kaip 60 m.
Į šiaurę nuo kopos stūkso Urbo kalnas, į pietus – tarpkopinė raguva, vadinamasis Tylos arba Mirties slėnis. Rytuose kopos šlaitai remiasi į Kuršių marias. Pietinė kopos dalis apželdinta kalnų pušimis.
Parnidžio kopa įeina į baltųjų kopų masyvą. Šios kopos taip vadinamos dėl šviesų atspalvį smėlynams suteikiančio kvarco, kurio smėlyje yra nuo 85 iki 99 procentų.
Parnidžio kopa nuolat slenka Kuršių marių link ir žemėja. 1675–1854 m. čia buvo užpustyti keturi Naglių kaimai. 1955–1973 m. kopos smėlis užpylė gretimą pamario palvę ir dalį Nidos įlankos.
Vietiniai gyventojai mano, kad kopos pavadinimas kilęs nuo frazės „perėjusi per Nidą“, nes kopa kelis kartus „perkeliavo“ per Nidos gyvenvietę.
Siekiant išsaugoti unikalių, mišku apsodintų, iš dalies pustomų didžiųjų kopų ir pamario palvės su marių mergelio išeigomis gamtinį kompleksą buvo įsteigtas Parnidžio kraštovaizdžio draustinis. Jo plotas 168,90 hektarų. Draustinį sudaro Parnidžio rago kompleksas, pajūrio ir pamario palvės, kupstynė.
Parnidžio kopos viršūnėje yra įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios galima matyti kopas, esančias Grobšto rage.
Čia 1995 m. buvo pastatytas akmeninis, 3,8 m aukščio, 36 tonas sveriantis saulės laikrodis, kuris pagal krentantį saulės šešėlį, jo kryptį ir ilgį nusakydavo tikslų astronominį laiką. Laikrodis 1999 m. uragano „Anatolijus“ buvo nugriautas. 2011 m. laikrodis atstatytas. Naujojo laikrodžio autoriai Ričardas Krištapavičius ir Libertas Klimka. Saulės laikrodis – tai 13,8 m aukščio akmens stulpas, sveriantis 36 tonas. Obeliskas buvo dekoruotas runų ženklais. Ant šalia jo iškilusių nedidelių pakopėlių, padengtų granito plokštėmis, iškaltos valandų ir pusvalandžių įraižos, taip pat po vieną kiekvienam mėnesiui, ir dar keturioms saulėgrįžoms ir lygiadieniams.
Pietinėje Nidos dalyje tęsiasi 1,7 km Parnidžio pažintinis takas, kuriuo einant, matosi baltosios ir pilkosios kopos. Tako pradžia – Tylos slėnis. Slėnio pradžioje stovi koplytstulpis, pastatytas 1991 m., jis yra skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui. Taip pat prie marių stūkso beveik 5 metrų aukščio ąžuolinė skulptūra, vaizduojanti krėslą ir atskleidžianti Kuršių nerijos pusiasalį supylusios milžinės Neringos legendą.
Parnidžio kopoje 2018 m. pastatytas paminklas filosofui Jean-Paul Sartre (aut. Klaudijus Pūdymas). Iš bronzos išlietą skulptoriaus kūrinį „Prieš vėją“ galima pamatyti einant pakeliui iki saulės laikrodžio. Prancūzų filosofai ir rašytojai J. P. Sartre ir Simone de Beauvoir Lietuvoje penkias dienas viešėjo 1965-ųjų vasarą. Skulptūra vaizduoja J. P. Sartre, žengiantį per smėlio kopas. Šalia skulptūros lietuvių ir prancūzų kalbomis užrašytos filosofo Nidoje ištartos frazės: „Jaučiuosi, lyg stovėčiau rojaus prieangyje“ bei „Pirmą kartą debesys man po kojomis.
2018m. už Prancūzijos gynybos ministerijos lėšas ant Parnidžio kopos pastatytas simbolinis memorialas, skirtas karo belaisviams prancūzams. Į Mirties slėnį atgręžtas akmeninis suoliukas su greta tupinčiu balandžiu (skulptūros autorius – Kęstutis Musteikis).
Informacija paruošta remiantis: https://lt.wikipedia.org
Nuotraukos: www.turistopasaulis.lt
Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje
Jums gali prireikti: