Skališkių (Liucionių) uola – Lietuvos Respublikos geologijos paminklas. Tai keli geologiniai objektai viename: ola arba urvas, konglomerato uola, ir nuo jos lašantis šaltinis. Uola yra Neries dešiniajame krante, griovoje, miške už kelių šimtų metrų nuo Skališkių kaimo prieš upės srovę. Uolos papėdėje, prie pat upės, yra dar vienas šaltinėlis, ištekantis iš po akmens.Skališkių uola dar
Skaityti plačiau
Maršrutas pėsčiomis Kaune. Petrašiūnai – Vieškūnų piliakalnis. Viso ~10km Žygį pradedame nuo Petrašiūnų žiedo, čia patogu atvažiuoti viešuoju transportu. Einame pro Pažaislio parką link Pažaislio vienuolyno. Vienuolynas įsikūręs nuostabiame gamtos prieglobstyje, Kauno marių pakrantėje. Jei tik turite laiko, užeikite į vidų, čia kiekvieną kartą galima atrasti ką nors nauja bei įsimintina. Apėjus vienuolyną
Skaityti plačiau
Dzūkijos nacionalinio parko etnografinė sodyba lankytojams duris atvėrė 1994 m. Etnografinėje sodyboje – namas ir kluonas, statytas 1905 m. Eksponatai pradėti rinkti 1991m. Ekspozicija nuolat papildoma naujais eksponatais, surinktais Parko teritorijoje. Čia sužinosite, kaip šiliniai dzūkai vaikščiojo ,,grybų trobelėm“, žvejojo, medžiojo, skiltuvu skėlė ugnį ir pasišviesdavo ,,dziedu“, ,,ajo Gudų šalalėn spalgenauc“, apsiavę vyžom, kaip įviliodavo
Skaityti plačiau
Joniškėlio dvaras – dvaras Joniškėlio miestelio vakariniame pakraštyje. Nuo 1723 iki 1940 m. Joniškėlio dvaras buvo Karpių giminės nuosavybė. 1736 m. Jokūbui Ignui Karpiui buvo suteikta teisė steigti miestelį. XIX a. Joniškėlis buvo klestintis miestas ir vienas didžiausių dvarų Žiemgalos regione. Dvare buvo sukaupta turtinga knygų biblioteka. 1810 m. vykdant Igno Karpio testamentą, Karpai pirmieji
Skaityti plačiau
Saldutiškio dvaras yra Saldutiškio miestelyje, Utenos rajone. Kalbininkų nuomone, pirmasis miestelio vardas buvo Salgudiškis, kuris reiškė gudų apgyvendintą vietovę, salą. Pasakojama, jog kažkada Saldutiškio vietoj buvusi pelkė. Saldutiškio dvaras jau žinomas unijinės Lietuvos laikotarpiu, kuris minimas nuo XVIII a. pabaigos. Jį valdė Jaloveckiai. Trinkūnų k. kapinaitėse palaidotas Antanas Jaloveckis minimas kaip dvaro įkūrėjas. 1890 m.
Skaityti plačiau
Labanoro regioninio parko apžvalgos bokštas – aukščiausias apžvalgos bokštas Lietuvoje. Jo aukštis – 36 m. Įveikus išbandymą aukščiu, užlipus serpantininiais laiptais į aukščiausią bokštą Lietuvoje, kvapą užgniauš ir nuo bokšto atsiveriantys vaizdai. Pirmą kartą Lietuvoje turėsite galimybę savo akimis iš paukščio skrydžio išvysti Siesarties hidrografinį draustinį, apimantį takoskyrinį Siesarties ežerą (su salomis ir pusiasaliais) ir
Skaityti plačiau
Taujėnų dvaras stovi Taujėnuose, Ukmergės rajone. Klasicistiniai rūmai su 6 kolonų portiku. Parkas yra kraštovaizdžio plano, jį juosia Mūšios upelis, yra keltas tvenkinių. Dvaras minimas nuo 16 a. Tuomet jis priklausė Plonianskiams ir atrodė kitaip. Klasicistinio stiliaus rūmus Taujėnuose 1802 m. pastatė tuo metu dvaro šeimininku buvęs Benediktas Marikonis. Angliško stiliaus dvaro parke buvo 4 tvenkiniai,
Skaityti plačiau