Anykščių regioninio parko dviračių trasa 28 km Anykščių kraštas garsėja gražia gamta ir vertingais kultūros objektais. Anykščių senamiestis – urbanistinis draustinis. Kelionę dviračiu su kuprine ant pečių pradedame nuo garsiausio Lietuvoje riedulio – Puntuko akmens. Apie Puntuko akmenį sukurta daug legendų, akmenyje iškalti Lituanicos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai
Skaityti plačiau
Širvėnos ežero tiltas – medinis pėsčiųjų tiltas, ilgiausias Lietuvoje, nutiestas per dirbtinį Širvėnos ežerą ties Biržais. Tiltas yra Biržų regioniniame parke, jungia Biržų miestą su šiauriniame ežero pakraštyje esančiu Astravo dvaru. Širvėnos pakrantė pasiekiama iš Atgimimo g. Biržuose. Tai seniausias Lietuvoje dirbtinis ežeras, kuris susidarė 1575 m. užtvenkus Apaščios ir Agluonos upelius, ruošiantis Biržų tvirtovės
Skaityti plačiau
Valdovų rūmai kviečia į paskaitų ciklą „Vilniaus netektys: fotografija atskleidžia istoriją“ Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vykusi pirmoji Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, fotografijos istorijos tyrinėtojo, žinomo fotografo peizažisto Stanislovo Žvirgždo paskaita iš ciklo „Vilniaus netektys: fotografija atskleidžia istoriją“ bus kartojama, o kitų jo paskaitų galės pasiklausyti daugiau žmonių, nes jos
Skaityti plačiau
Klasicistinio stiliaus Bikuškio dvaro ansamblis yra architektūrinis XVIII a. paminklas, esantis Utenos rajone prie Alaušo ežero. Rašytiniuose šaltiniuose dvaras minimas jau XIV a. viduryje. Dvaras priklausė Radviloms, Oginskiams, Prošinskiams, Drozdovskiams. Dabartiniai dvaro šeimininkai – verslininkai Dalia ir Gintaras Gruodžiai dvarą valdo nuo 1996 m. Anksčiau klestėjusi dvaro sodyba (dvarui priklausė septyni aplinkiniai kaimai, veikė spirito
Skaityti plačiau
Užutrakio dvaras stovi prie Galvės ežero, Užutrakyje (Trakai). Kraštovaizdžio architektūros draustinis. Užutrakio dvaras apėmė virš 600 ha teritoriją, iš jų 80 ha plotą apėmė sodyba, kurią sudarė ūkinė ir reprezentacinė dalys. Abi dalis atribojo sudėtinga tvenkinių ir želdynų sistema. Ūkinėje dalyje Juozapas Tiškevičiaus (vyresnysis) 1895-1897 m. pastatė medinius ir raudonų plytų mūro architektūros pastatus –
Skaityti plačiau
Perkūno ąžuolas auga Oginskų parke Plungėje. Perkūno ąžuolo kamieno storis – apie 1,6 m, lajos skersmuo – apie 25 m.Pasakojama, kad pagonybės laikais šalia medžio šventąją ugnį kūreno vaidilutė Galinda. Vieną dieną jos mylimasis išjojo ginti tėvynės nuo kryžiuočių ir negrįžo. Galinda vis raudodavo, todėl vaidila, matydama sielvarto apimtą vaidilutę, mokė ją nelieti ašarų ir
Skaityti plačiau