Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė didžiausia atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti hidroelektrinė Lietuvoje. Istorija Nemuno hidroresursus dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą tyrinėjo ir jų panaudojimo problemą sprendė profesoriaus G. Merčingo vadovaujama Vandens energijos tyrimų komisija. Po karo šią problemą daug kartų kėlė profesorius Steponas Kolupaila, inžinierius Jonas Smilgevičius ir kiti, AB „Galybės“ planavo statyti hidroelektrines, tačiau visa
Skaityti plačiau
Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčia Katalikų bažnyčia Kaune, Aleksote, Antakalnio g. 35, apie 0,6 km į šiaurę nuo Aleksoto turgavietės. Pagrindinėje rajono Veiverių gatvėje, įkalnėje, pastatyta lankytino objekto nuoroda į Šv. Kazimiero bažnyčią. Šalia viena kitos stovi senoji medinė ir naujoji mūrinė bažnyčios. Istorija Aleksote ir Marvos dvare 1782 m. minimos koplyčios. Kauno klebonas pavasariais į Aleksoto
Skaityti plačiau
Aleksoto funikulierius – vienas iš dviejų Kauno keltuvų, antrasis mieste ir Lietuvoje, vienas iš seniausių veikiančių keltuvų Europoje, veikia nuo 1935 m. Viršutinė stotelė įsikūrusi Amerikos lietuvių g. 6, apatinė – Veiverių g. 30. Statinys įrengtas ties Aleksoto tiltu, jungia Aleksoto kalno papėdę su Linksmadvariu. Keltuvas vienkelis su 2 vagonais, prasilenkiančiais kelio viduryje. Bėgiai plieniniai, kelio ilgis 132,9 m,
Skaityti plačiau
Kauno getas – nacistinės Vokietijos Kaune sukurtas getas, kuriame laikyti žydai. Buvo Vilijampolėje, tarp Neries upės rytuose, dabartinio Raudondvario plento pietuose, Panerių gatvės vakaruose ir Varnių gatvės šiaurėje. Žymią dalį čia užima dabartinė Sąjungos aikštė. Taip pat buvo kelios pagalbinės teritorijos: prie Veterinarijos akademijos (vakaruose), link Žemaičių plento ir iki Demokratų gatvės. Vienu metu gete
Skaityti plačiau
Garliavos Švč. Trejybės bažnyčia Apie 1797 m. Jonučiuose (2 km į šiaurės vakarus nuo dabartinės Garliavos) pastatyta Jonučių bažnyčia, įkurta parapija, nes Užnemunė tuo laiku priklausė Prūsijos karalystei, taigi teko tą vietą atskirti nuo Kauno parapijos, likusios Rusijos valdžioje. Aukštosios Fredos dvarininkas Juozas Godlevskis savo žemėje 1809 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1823 m. ją
Skaityti plačiau
Raudondvaris Raudondvaris – kaimas Kauno rajone, abipus kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , šalia Nemuno ir Nevėžio santakos, aukštutinėje Nevėžio terasoje (dešiniajame krante). Seniūnijos centras. Pirmieji rašytiniai šaltiniai XVI a. mini gyvenvietę, vadinamą Naujuoju Aukštadvariu arba Aukštuoju Dvaru, nuo XVII a. pradžios šnekamojoje kalboje pervadintą Aukštutiniu Raudondvariu, nuo XVII a. vidurio – Aukštuoju Raudondvariu, kol galiausiai susiformavo dabartinis miestelio
Skaityti plačiau
Raudondvario dvaras (Raudondvario pilis) Raudondvario dvaras (arba Raudondvario pilis) – dvaras, stovintis Raudondvaryje, dešiniajame Nevėžio krante. Architektūros ansamblis, kurį sudaro XVII a. 1-osios pusės renesanso pilies rūmai, šiaurinė ir pietinė oficinos, oranžerija, liokajaus namas, arklidės, ūkvedžio namelis, šiaurinis ir pietinis svirnai, ledainė ir parkas (užveistas XIX a.). Pilyje veikia kompozitoriaus J. Naujalio memorialinis muziejus (nuo 2002 m.).
Skaityti plačiau