Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčia
Katalikų bažnyčia Kaune, Aleksote, Antakalnio g. 35, apie 0,6 km į šiaurę nuo Aleksoto turgavietės. Pagrindinėje rajono Veiverių gatvėje, įkalnėje, pastatyta lankytino objekto nuoroda į Šv. Kazimiero bažnyčią. Šalia viena kitos stovi senoji medinė ir naujoji mūrinė bažnyčios.
Istorija
Aleksote ir Marvos dvare 1782 m. minimos koplyčios. Kauno klebonas pavasariais į Aleksoto koplyčią pasiųsdavo kunigą. Kunigas Juozas Vailokaitis dovanojo bažnyčiai sklypą ir 2 ha žemės, o kunigas Juozas Vyšniauskas 1921 m. pastatė medinę bažnytėlę iš seno kluono medžiagos.
1923 m. Aleksoto parapijos klebonas kun. Jaronimas Valaitis susirūpino bažnyčios padidinimu. Padidintos bažnyčios projekto autorius buvo inžinierius Valerijonas Verbickis. Tais pačiais metais projektas patvirtintas Lietuvos atstatymo komisariato, su sąlyga, kad būtų atsižvelgta į komisijos pataisymus. Pagal šį projektą buvo pristatyta presbiterija ir zakristija.
Šiuo metu senojoje bažnytėlėje Aleksoto šv. Kazimiero parapijos „Caritas“ organizuoja vaikams ir jaunimui įvairius užsiėmimus, renginius.
Dabartinė modernistinė bažnyčia pastatyta atkūrus Lietuvos valstybingumą, 1997 m. (arch. A. Kančas). Jos statyba rūpinosi 15-asis Aleksoto parapijos klebonas mons. Jonas Kavaliauskas (1923–2011) (palaidotas šventoriuje).
Architektūra
Senoji bažnyčia liaudiško baroko stiliaus, stačiakampio plano, su apside, vienabokštė, trinavė, su siauresne stačiakampe presbiterija. Abipus presbiterijos šliejasi dvi zakristijos. Šventoriaus tvora metalinė. Išlikęs 1927 m. Juozo Masalco išlietas varpas „Šventasis Kazimieras“.
Fasaduose vyrauja liaudies architektūrai būdingi bruožai, kurie derinami su stilinės architektūros formomis. Priekiniame fasade įrengtas dvikolonio portiko formos atviras prieangis. Virš jo, bokšto apatinio tarpsnio viduryje, įkomponuotas langas-rožė. Bokšto viršūnė užbaigiama piramidiniu stogeliu. Du ornamentuoti kryžiai vainikuoja vakarų fasado bokštą ir apsidę. Kryžiai sukurti apie 1921 m.
Vidaus erdvę skaido trys poros lieknų kolonų. Navų erdvę gaubia trapecinio skerspjūvio lubos. Siaura presbiterija dengta žemu pusapvaliu medinės konstrukcijos skliautu. Navų dalies gale virš pagrindinio įėjimo dvi kolonos remia choro erdvę. Bažnyčioje buvo įrengti trys altoriai. Yra vertinga XX a. 4-o dešimtmečio klausykla (aut. Jonas Glamba iš Veiverių).
Naujoji bažnyčia modernių architektūros formų. Šventovės stogas pereina į karūną–karališkąjį simbolį. Bažnyčios interjeras asketiškas, simbolizuojantis karališkos kilmės Šv. Kazimiero paprastumą, vargstančiųjų šalpą. Bažnyčioje yra „Šv. Kryžiaus“ ir „Šv. Kazimiero“ relikvijos, dail. Sofijos Rickevičiūtės tapytas Šv. Kazimiero paveikslas. Galinio fasado sienoje, po niša, įmūrytas vyskupo Juozo Žemaičio 1992 m. balandžio 26 d. pašventintas kertinis akmuo. Cokoliniame aukšte įrengtos šarvojimo patalpos.
Informacija paruošta remiantis: https://lt.wikipedia.org
GPS: 54.88784, 23.89893
Žemėlapis:
Jums gali prireikti: