Anykščių regioninio parko dviračių trasa 28 km Anykščių kraštas garsėja gražia gamta ir vertingais kultūros objektais. Anykščių senamiestis – urbanistinis draustinis. Kelionę dviračiu su kuprine ant pečių pradedame nuo garsiausio Lietuvoje riedulio – Puntuko akmens. Apie Puntuko akmenį sukurta daug legendų, akmenyje iškalti Lituanicos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai
Skaityti plačiau
Pakrančių apsaugos baterija – tai Antrojo pasaulinio karo laikų gynybiniai įtvirtinimai prie Baltijos jūros, įrengti Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos. Buvo numatytos pastatyti dvi pakrantės artilerijos baterijos. Viena turėjo būti pastatyta Smiltynėje netoli Kopgalio – „Memel Sud“ („Klaipėda – pietūs“), kita – „Memel Nord“ („Klaipėda – šiaurė“) – už Girulių, Kukuliškių kaime. Tačiau buvo baigta
Skaityti plačiau
Anykščių regioniniame parke pradėtas statyti lajų takas, nusidrieksiantis Anykščių šilelio medžių viršūnėmis. Medžių lajų kompleksą sudarys apžvalgos bokštas, takai bei informacijos centras. Komplekso architektūros motyvu buvo pasirinkta aukštaitiška tautinė juosta, todėl fasaduose dominuos juostos motyvas. Vasario mėnesį turės būti įvykdyti reikalingi medynų sanitariniai, ugdomieji ir kraštovaizdžio kirtimai, iškertant minimalų medžių kiekį. Kovo pradžioje – išlieti
Skaityti plačiau
Kretingalės evangelikų liuteronų bažnyčia – evangelikų liuteronų bažnyčia Klaipėdos rajone, Kretingalėje. 1652 m. Kretingalės parapijoje pastatyta medinė koplyčia. Tuo metu parapijai priklausė 72 kaimai. 1699 m. prie koplyčios pristatytas bokštas, įrengti varpai. 1741 m. koplyčia buvo nugriauta ir pradėta statyti akmeninė bažnyčia. 1875 m. perstatytas vėjo apgadintas bokštas. Įdomi bažnyčios architektūra: į baltą tinkuotų plytų
Skaityti plačiau
Beždžionių tiltas Šventojoje – tai pėsčiųjų tiltas per Šventosios upę, tapęs šio kurortinio miestelio simboliu. Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje
Žemaičių Alka Šventojoje – 1998 m. atstatyta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija, XV amžiuje stovėjusi ant Birutės kalno Palangoje. Menininkų išdrožti baltų dievų stulpai: Perkūnas, Aušrinė, Žemyna, Austėja, Ondenis, Patrimpas, Patulas, Velnias, Lada. Saulei leidžiantis į jūrą, stulpų pagalba galima apskaičiuoti kalendorines šventes: Rasas, Gandro dieną, Užgavėnes, Kalėdas ir kt. 1966–1976 m. netoli Šventosios atliekant
Skaityti plačiau
Karklės kaimas – etnografinis kaimas Klaipėdos rajone, Pajūrio regioniniame parke, 5 km į šiaurę nuo Girulių, prie Baltijos jūros. Etnokultūrinis draustinis. Karklės kaimas minima nuo 1253 metų. XV a. siekiant užtikrinti pajūrio kelio, einančio iš Karaliaučiaus pro Klaipėdą link Rygos, normalų veikimą ir apsaugą, pakelėje buvo pradėtos kurti karčiamos, neretai tapdavusios prekybos centrais. XVI a.
Skaityti plačiau