Apuolės piliakalnis yra Apluolės kaime, Aleksandrijos seniūnijoje, Skuodo rajone.
Apuolė – anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje. Rimberto kronikoje „Šv. Ancharijaus gyvenimas“ rašoma, kad Apuolė priklausė švedams, bet gyventojai iš jų išsivadavo. Tuo pasinaudoję, Apuolę puolė danai, bet buvo atremti. 853 – 854 m. švedų karalius Olafas su savo 7000 karių kariauna puolė kuršių miestą, vadinamą Apulia, kurį gynė apie 15 000 karių iš 5 sričių: devintą apgulties dieną prasidėjo derybos. Apuoliškiai sidabru sumokėjo išpirką ir pripažino švedų valdžią. XII a. Pradžioje Apuolė neteko gynybinės reikšmės, įėjo į kuršių Keklio žemę.
1928-1930 m. pirmuosius piliakalnio tyrinėjimus atliko Kauno universiteto profesorius, etnografas, filologas Eduardas Volteris. 1931 m. švedų archeologas, Stokholmo istorijos muziejaus direktorius Birgeris Nermanas rado lėšų kasinėjimams ir pasiuntė švedų archeologų grupę į Apuolę. Bendrai lietuvių-švedų ekspedicijai vadovavo archeologas, generolas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Vladas Nagevičiaus. Apuolėje atliekant archeologinius kasinėjimus, aptikti radiniai saugomi Skuodo, Kauno, Stokholmo ir Vilniaus muziejuose.
Apuolės piliakalnis datuojamas I tūkst.. pradžia – XIII a. Piliakalnis įrengtas Luobos kairiojo kranto kyšulyje, santakoje su Brukiu, dešiniajame krante. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, pailginta Rytų-Vakarų kryptimi, 100 x 80 m dydžio. Apuolės piliakalnio aukštis yra 10 m., plotis – 55 m., ilgis – 80 m.
Šiandien Apuolė – draustinis, kuriame vaizdingas Luobos upės slėnio kraštovaizdis, piliakalnis, tų laikų gyvenvietės ir kapinyno liekanos. Ant Apuolės piliakalnio kasmet rugpjūčio mėnesį vyksta „Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis“ – inscenizuotos Kuršių – vikingų kautynės ir viduramžių amatų pristatymai.
Apuolės piliakalnis įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Piliakalnis paskelbtas archeologijos paminklu, istoriniu – landšaftiniu draustiniu.
Jums gali prireikti, turistiniai indai: