Armėnų chačkaras
Chačkaras (arm. Խաչքար) – armėnų architektūros religinis paminklas, akmens stela su iškaltu reljefiniu kryžiumi, apsuptu sudėtingais raštais (augaliniais, geometriniais ornamentais, gali būti įkomponuota figūrinių motyvų). Išsirutuliojo iš pagoniškų stelų ir ankstyvosios krikščionybės kryžių.
Armėnai chačkarus statė siekdami paminėti svarbius istorinius įvykius, miestų, bažnyčių, kitų atmintinų objektų statybą, pagerbti iškilias asmenybes.Seniausias žinomas chačkaras yra datuotas 879 m. Chačkarų raižybos meno viršūne laikomi XII ir XIV amžiai. Mongolų įsiveržimo XIV a. pabaigoje metu šis menas sunyko. Jis atgijo XVI ir XVII amžiais, bet jau niekada nebepasiekė XIV a. meninių aukštumų.
Iki šių dienų išlikę apie 40 tūkst. Chačkarų. Daugelis jų yra laisvai stovintys, tačiau kai kurie, kuriuose įrašytos aukos, dažnai įmūrijami vienuolynų sienose. Gražiausiais laikomi šie trys:
- Gegardo vienuolyno chačkaras, išraižytas 1213 m., kaip spėjama, meistro Timoto ir meistro Mchitaro;
- Šventojo Atpirkėjo chačkaras Hachpato vienuolyne, išraižytas 1273 m. meistro Vahramo;
- Chačkaras Gošavanko vienuolyne, išraižytas 1291 m. meistro Pogoso.
2010 m. chačkarai, jų simbolika ir raižybos meistrystė įrašyti į UNESCO nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą.
Chačkarai Lietuvoje
Pirmasis Lietuvoje chačkaras pastatytas Kryžių kalne 2001 m., švenčiant 1700-ąsias Armėnijos krikšto metines.
Antrasis Lietuvoje chačkaras atidengtas 2004 m. vasario 12 d. Kauno Ąžuolyne prie apskrities viešosios bibliotekos, skirtas lietuvių ir armėnų tautų draugystei ir pažymėti armėnų vienuolio poeto Grikoro Narekaci kūrinio „Sielvartinga giedojimų knyga” tūkstantmetį. Kauno chačkaro autorius – armėnų dailininkas Robertas Askarianas.
Klaipėdos skulptūrų parko pietinėje dalyje, Liepų g. priešais viešbutį „Ararat“, 2015 m. pastatytas Lietuvos trečiasis chačkaras. Iš bazalto luito iškalta beveik 3 m aukščio stela skirta armėnų genocido 100–sioms metinėms. Šį chačkarą (aut. Musheghas Tatoyanas) iš kitų išskiria ir antroje pusėje iškaltas lietuviškas tautine simbolika papuoštas kryžius, kurio projektą dail. Adomas Skiezgilas siuntė Armėnijoje paminklą kūrusiems meistrams.
Informacija paruošta remiantis: https://lt.wikipedia.org
GPS: 54.8995, 23.92797
Žemėlapis:
Jums gali prireikti, turistiniai indai: