Aušros Vartai – statinys Vilniuje, vienas svarbiausių istorinių, kultūrinių ir religinių monumentų Vilniuje, pasaulietinio ir religinio turizmo objektas, istorijos ir architektūros paminklas. Dėl Aušros Vartuose įsikūrusioje Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčioje laikomo paveikslo, kuris garbinamas kaip stebuklingas, plačiai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje bei kituose kultūriškai artimuose kraštuose.
Gotikinio stiliaus Aušros Vartai buvo vieni iš penkių (vėliau devynerių) vartų Vilnių supusioje gynybinėje sienoje, statytoje 1503–1522 m. Vėliau virš vartų arkos pastatytas fasadas.
Pirmą kartą minimi Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Aleksandro privilegijoje, išleistoje 1503 m. . Statyti miesto sieną 1503 m. nusprendė patys miesto gyventojai, kuriuos įbaugino totorių įsiveržimai, kurie tais metais pasiekė krašto gilumą net už Vilniaus. Paskubomis per metus pastatyta siena su vartais, tarp jų ir Aušros Vartais. Aušros Vartai buvo aukščiausiame šių įtvirtinimų taške, pavojingiausioje vietoje priešų puolimo atveju. Galutinai siena baigta tik 1522 m. Vėliau siena buvo perstatyta ir vartų atsirado daugiau.
1621–1626 m. šalia vartų, miesto pusėje, atsirado karmelitų vienuolynas.
1799–1802 m. rusams griaunant miesto sieną su visais vartais Aušros Vartai palikti nenugriauti, greičiausiai dėl čia laikomo labai garbinamo šv. paveikslo.
Aušros Vartai senovėje turėjo bent keletą pavadinimų. Iki XVI a. pabaigos vartai dažniausiai vadinti Krėvos (brama Krewska), paskui Medininkų (brama Miednicka) vardu, nes pro juos ėjo kelias iš Vilniaus į senąsias Krėvos ir Medininkų pilis. Vėliau pradėti vadinti Aštriaisiais Vartais. Pirmą kartą šis pavadinimas randamas 1594 m. Vilniaus miesto aktuose. Šis pavadinimas greičiausiai skirtas ne dėl pačių vartų išvaizdos, spėjama, kad vardas bus kilęs nuo miesto dalies, kurioje jie stovėjo. Ši miesto dalis vadinta Aštriuoju Galu.
Dabartinis Aušros Vartų pavadinimas yra neaiškios kilmės ir greičiausiai sugalvotas vėlesniais laikais, nes jokių atitikmenų ankstesnių laikų dokumentuose nėra. Taip vartų nevadino ir Vilniaus apylinkių lietuviai. Šis pavadinimas pirmiausia aptinkamas XX a. pradžios lietuviškuose laikraščiuose.
Aušros Vartų koplyčioje esantis Mergelės Marijos paveikslas kaip stebuklingas garbinamas jau keletą šimtų metų. Tai vienas iš nedaugelio Madonos paveikslų be kūdikio. Paveikslas (165 x 200 cm) nutapytas ant 2 cm storio ąžuolinių lentų. Marijos galvą puošia dvi viena ant kitos uždėtos paauksuotos sidabrinės karūnos. Viena jų yra barokinio, kita Rokoko stiliaus.
Apie paveikslo atsiradimą ir autorių nėra jokių žinių nei archyvuose, nei kronikose. Būta įvairių paveikslo atsiradimo Vilniuje versijų, įskaitant istoriją, kad ją čia esą parvežęs kunigaikštis Algirdas iš žygio į Krymą. Paveikslas, kaip ir patys vartai buvo miesto magistrato nuosavybė. Tuo metu dar nebuvo jam skirtos koplyčios, nei ypatingų papuošimų. Karmelitams perimant paveikslą jis buvo toje pačioje vietoje kaip ir dabar, šiek tiek įleistas į mūrą. Nuo sniego ir lietaus jį saugojo langinės. Prie paveikslo buvo mažas balkonėlis, į kurį vedė statūs ir siauri laiptai.
1671 m. karmelitų rūpesčiu šv. paveikslui toje pat vietoje pastatyta medinė koplyčia. Gaisro 1715 m. metu koplyčia sudegė. Karmelitai tuomet spėjo paveikslą iš koplyčios išnešti ir perkėlė į savo bažnyčią. Tuo tarpu Aušros Vartuose buvo pastatyta mūrinė koplyčia, kur XVIII a. trečiajame dešimtmetyje buvo perneštas paveikslas.
Pirmieji moksliniai paveikslo tyrimai atlikti 1927 m. ir nustatyta, kad jis tapytas XVI a. II-oje pusėje, greičiausiai italų meistro.
Stebuklingu paveikslas ėmė garsėti ne anksčiau kaip XVII a. 1671 m. paveikslą įnešant į pirmąją (medinę) koplyčią, karmelitų pamokslininkas tėvas Karolis jau pasakojo apie stebuklus, įvykusius prie šio paveikslo, tačiau XVII a. bažnyčia šio paveikslo dar nepripažino kaip stebuklingo. Bažnytinė hierarchija šiuo klausimu gana ilgai laikėsi santūriai, tačiau ilgainiui paveikslo šventumas imamas pripažinti. 1773 m. birželio 5 d. dvi popiežiaus Klemenso XVI-ojo bulės suteikia ad perpetuam rei memoriam daug atlaidų besimeldžiantiems į Aušros Vartų šv. Mergelę.
Spaudos draudimo metais Aušros vartai turėjo ne tik religinę prasmę, bet taip pat buvo tapę lietuvių kultūriniu-patriotiniu centru. Spaudos draudimo laikotarpiu Aušros vartai globojo slapta veikiančius knygnešius. Pastarieji uždrausta spauda aprūpindavo iš visos Lietuvos į Vilnių atvykstančius dvasininkus ir tikinčiuosius.
Aušros vartai garsėja kaip vieta, kurioje rožinį kalbėjo popiežius Jonas Paulius II. Tai įvyko 1993 m. rugsėjo 4 d. Popiežius sakė to troškęs dar tuomet, kai vos priėmęs garbingą popiežystės naštą meldėsi lietuviškoje koplyčioje Vatikane, Šv. Petro bazilikoje, kurioje yra Aušros Vartų Švč. M. Marijos atvaizdas.
Dabartinę vėlyvojo klasicizmo išvaizdą Aušros vartų koplyčia įgavo XIX amžiuje. Tačiau, dėl neramumų šalyje istorinio pastato išvaizda kito.
2002 m. vartai ir koplyčios pastatas buvo atrestauruotas, atidengtos autentiškos XIX a. uždažytos dekoro detalės. Šiuo metu Aušros vartai yra viena lankomiausių vietų Vilniuje. Autentišką religinį monumentą kasmet aplanko daugybė miesto svečių ir turistų.
Nuotraukos: www.turistopasaulis.lt
GPS: 54.67425, 25.28956
Žemėlapis:
Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje
Jums gali prireikti: