Babrungėnų vandens malūnas stovi Babrungėnų kaime, Plungės rajone, prie kelio į Platelius, Žemaitijos nacionaliniame parke, šalia Babrungo – dešiniojo Minijos intako.
1791 m. Platelių starostijos inventoriuje paminėtas malūnas ant Babrungo upės kranto. Kai XVIII a. pabaigoje ant Babrungo upės ištakų Platelių dvaras pastatė minėtą malūną ir jo kūdrai supylė pylimą, pakilo Platelių ežero lygis. Briedsalės pusiasalis tapo Briedsalės sala. Dabartinį Babrungėnų akmens mūro malūną su fachverko konstrukcijomis antrame aukšte iki 1816 m. pastatė grafai Šuazeliai. Grafas Šuazelis buvo Rusijos caro Pavlo kariuomenės karininkas, už gerą tarnybą gavęs Platelių miestelį, kur turėjo pasistatęs dvarą ir aplinkines žemes. Statybose dirbo baudžiauninkai. Sienų storis – iki 2 m. akmenų mūro. Pasakojama, kad vienas prasikaltęs baudžiauninkas buvo įmūrytas malūno sienoje. Malūno pastatas yra L raidės formos. Jo išsikišusioje dalyje, antrame aukšte, buvo įrengta vilnų karšykla. Malūno sienos storos: iš lauko akmuo, viduje – mūrytos plytos. Viename malūno gale gyveno malūnininkas, kitame veikė malūnas. Tarp malūno ir gyvenamųjų patalpų yra išlikęs senoviškas kaminas, kur prie angos, ant geležinio trikojo, buvo gaminamas valgis. 
Duonkepis, buvęs virtuvėje ir kamine, neišliko. Yra išlikusi originali pieno spinta. Tarpukario metais modernizuotas Babrungėnų vandens malūnas buvo perduotas Plungės kombinatui, kuriam priklausė visi rajono malūnai. Apie 1950 m. prie malūno buvo pastatytas ūkinis pastatas, apie 1960 m. – ištiesinta Babrungo vaga, perstatytas senasis medinis tiltas (vėliau medinis tiltas buvo visai panaikintas). Malūno girnas pradėjo sukti dyzelinis variklis. Kombinatas, vėliau – „ Minijos“ įmonė , perdavė malūną Didvyčių kolūkiui. Malūnas veikė iki 1977 m.. Babrungėnų vandens malūnas yra vienintelis malūnas Žemaitijos nacionaliniame parke, paskelbtas architektūros paminklu.
1989 m. apgriuvusį malūną nusipirko dailininkas Leonardas Černiauskas. Septynerius metus restauravęs, jame įkūrė savo tapybos ir medžio drožinių MENO GALERIJĄ – KŪRYBINES DIRBTUVES. Kiemą puošia ne viena sodybos šeimininko sukurta medžio skulptūra. Vienoje jų išrėžti žodžiai, primenantys akmeninio vandens malūno istoriją – padėka statytojams, pagarba ir nusilenki
mas čia gyvenusiesiems: „Grafui Šuazeliui, jo baudžiauninkams, stačiusiems šį akmeninį vandens malūną, užmūryto į sieną baudžiauninko sielai, visiems gyvenusiems ir mirusiems šiame malūne atminti…“
Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje