Birutės kalnas – reliktinė kopa, stūksanti Palangos botanikos parke, apie 150 m nuo Baltijos jūros, šiaurinėje Gintaro muziejaus parko dalyje. Iš šiaurės ir pietų prie Birutės kalno šliejasi žemesnių kopų gūbriai. Apie 40×40 m dydžio kalno aikštelė yra ištęsta šiaurės pietų kryptimi. Šiaurinė jos dalis yra žemesnė, o kyšulys į šiaurės vakarus, kur dabar yra laiptai, buvo suformuotas dirbtinai.
Birutės kalno pavadinimas siejamas su romantiška legenda apie šventą ugnį kūrenusią vaidilutę Birutę, kunigaikščio Kęstučio žmoną ir Vytauto motiną. Pagal pasakojimus, XIV a. Palangoje gyvenęs bajoras Vidmantas. Jis turėjo labai gražią ir kilnios širdies dukterį Birutę. Ji tapo vaidilute ir pasižadėjo visą gyvenimą kurstyti aukuro ugnį deivei Praurimei. Šį pasižadėjimą galėjo panaikinti tik kunigaikštis.
Iš karo žygio jodamas kunigaikštis Kęstutis, pamatęs Birutę ir pamilęs ją iš pirmo žvilgsnio, paprašė jos tekėti. Birutė sutiko. Tada Kęstutis liepė toje vietoje pastatyti rūmus, o kalną pavadinti jos vardu. Po vestuvių jie susilaukė sūnaus Vytauto. Po Kęstučio žūties Birutė atsisakė krikštytis, grįžo į Palangą ir apsigyveno jos vyro pastatytuose rūmuose. Čia ji pasižymėjo dideliu atidumu paprastiems žmonėms, kiek galėdama jiems stengėsi padėti. Už tai žmonės ją nepaprastai gerbė ir net laikė šventąja.
Mirusi kunigaikštienė buvo palaidota kalno viršūnėjė. Jos kapą nuolat lankydavę ir krikščionys, prašydami palengvinti žemėje gyvenančių žmonių vargus. XVI a. kroninkas M. Strijkovskis liudija,
kad žemaičiai ir kuršiai tą kalną vadinę šventos Birutės vardu.
Ant kalno stovi Birutės koplyčia. Dar 1878 m., žiūrint į kalną iš rytų pusės, aiškiai išsiskyrė pietiniame gale buvusi nedidelė aikštelė, apjuosta pylimais. Šaurinėje pusėje buvo nedidelė terasa, užsibaigianti kalno šlaitu. Vėliau, norint labiau iškelti koplytėlę, pylimai buvo nukasti ir suformuotas aikštelės tęsinys šiauriniame krašte. Dabar Birutės kalno koplyčią puošia septyni 1976 m. įrengti vitražai, kurių autorius dailininkas Liudas Pocius. Prieš pastatant ant kalno mūrinę koplytėlę, čia stovėjo medinė šv. Jurgio koplytėlė. Pirmoji sudegė, o antrąją nuvertė audra. Po to šį kalną ženklino didelis kryžius.
Senovėje ant šio kalno buvo mūsų protėvių mokslinės observatorijos. XIV a. Birutės kalno viršūnėje buvo įrengta astronominių stebėjimų vieta.
Archeologai 1989 m. kasinėdami Birutės kalną rado pagoniškos šventyklos (alkos) ir paleoastronominės observatorijos, kurios egzistavo Birutės kalno viršūnėje XIV–XV a., liekanas.
1998 metais observatorija buvo atstatyta šiauriau Šventosios gyvenvietės. Čia buvo pastatyti tautodailininkų išdrožinėti mediniai stulpai. Kiekvienas stulpas atitinka baltų mitologijos dievų ir deivių vardus.
Kalno papėdėje ¬- Lurdas. Lurdą įrengė Palangos parko įkūrėjas Feliksas Tiškevičius Visi Lurdo statybai panaudoti akmenys yra natūralūs. Jie sucementuoti. Lurdo nišoje anksčiau stovėjo didelė Švč. Panelės Marijos skulptūra, tačiau neišliko, buvo atvežta nauja Švč. Panelės Marijos skulptūra. Pokario metais, skulptūra atvežta į Palangos bažnyčią ir čia saugoma iki šiol. Paskutiniais metais čia pastatyta tradicine Švč. Panelės Marijos skulptūra, kuri padaryta pagal minėtą Palangos bažnyčioje saugomą iš Lurdo pokario metais atvežtą skulptūrą.
Kalva žemėlapiuose žymima nuo XVII a. 1965 m. papėdėjė pastatyta skulptūra „Tau, Birute“ (autorė Konstancija Petrikaitė-Tulienė). Skulptūrėlė yra 1,5 m. aukščio. Pastatyta simbolinėje kunigaikštienės Birutės amžino poilsio vietoje, Birutės kalno papėdėje ant akmens, kuriame iškaltas užrašas „Tau, Birute“.
Nuotraukos: www.turistopasaulis.lt
GPS: 55.90564, 21.05302
Žemėlapis:
Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje
Jums gali prireikti: