Karklės kaimas – etnografinis kaimas Klaipėdos rajone, Pajūrio regioniniame parke, 5 km į šiaurę nuo Girulių, prie Baltijos jūros. Etnokultūrinis draustinis.
Karklės kaimas minima nuo 1253 metų. XV a. siekiant užtikrinti pajūrio kelio, einančio iš Karaliaučiaus pro Klaipėdą link Rygos, normalų veikimą ir apsaugą, pakelėje buvo pradėtos kurti karčiamos, neretai tapdavusios prekybos centrais. XVI a. minima Karklės karčiama, Karklė buvo viena didžiausių gyvenviečių krašte.
XIX a. viduryje prijungus atskirus vienkiemius ir žemės sklypus susiformavo Karklininkų kaimas, kuris prasidėjo nuo Girulių ir Olando kepurės ir tęsėsi iki Nemirsetos (iš viso apie 9 km). Tai buvo pats ilgiausias kaimas Klaipėdos krašte. Sodybos buvo išsidėstę išilgai jūros kranto, kad kiekvienas kiemas turėtų atskirą priėjimą prie jūros.
Nuo 1778 m. kaime veikė pradinė mokykla, XX a. pradžioje Karklėje jau buvo 3 pradinės mokyklos, 2 karčemos-viešbučiai, 1910 m. pastatyta Karklininkų evangelikų liuteronų bažnyčia. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje kaimo viduryje pastatyta gelbėjimo stotis. Karklei suteiktas kurorto statusas. 1926 m. kaimas užėmė 1296 ha.
1954 m. kaimo dalis į šiaurę nuo Rikinės upelio atiteko kariškiams, įsteigtas sovietų armijos poligonas. Senosios sodybos buvo sunaikintos, Karklės bažnyčia suniokota, gyventojai iškeldinti.
Iki XX a. vidurio kaimas buvo žinomas kaip Karklininkai, vėliau prigijo Karklės vardas. Pirminis vietovardis kilęs iš kuršių kalbos ir reiškia krūmokšniais apaugusią vietą, įsikūrusią prie upelio.
Karklės kaimas išlaikė etnografinį savitumą. Dabar Karklės kaime yra etnokultūrinis parkas, informacinė ekspozicija apie gintaro istoriją, vaikų poilsiavietė, paplūdimiai, išlikusios senos sodybos, kuršių kapinės. Kaimo pietvakariuose yra unikali molinga jūros pakrantės atodanga, garsusis Olando kepurės skardis (24 m virš jūros).
Rugpjūčio mėnesį per Žolines vyksta siautulngas muzikos ir menų renginys „Karklė – live music beach“.
Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje