Panemunės pilis – lankytina vieta Jurbarko rajone

Panemunės pilis – renesanso stiliaus  rezidencinė pilis  Jurbarko rajone,  Pilies I (arba Vytėnų)  gyvenvietėje, pastatyta ant aukšto  Nemuno  kranto. Architektūros paminklas. Dabar pilis priklauso Vilniaus dailės akademijai.

 Panemunės pilis Panemunės pilis
Greta pilies yra senas, jau sulaukėjęs parkas (15,62 ha) su 5 kaskadiniais tvenkiniais. Jis labai nuniokotas, pokario laikais iškirtus šimtametes liepas ir kitus medžius.
Iš pradžių pilis vadinosi Panemunės vardu pagal dvarą, kurio žemėse pastatyta. Vėliau ją perėmus Gelgaudams, ji vadinta Gelgaudų  pilimi. Po 1831 m. sukilimo pasikeitus savivininkams prigijo Zamkaus vardas. XX a. pradžioje netoliese įsikūrus Vytėnų kaimui, pradėta vadinti Vytėnų pilimi. Šiuo metu vėl vadinama pirminiu savo vardu.

Panemunės pilis Panemunės pilis
1597 m. Žemaičių pakamario Stanislovo Stankevičiaus-Bielevičiaus  Panemunės dvarą įsigijo vengrų kilmės dvarininkas, miško pirklys Jonušas Eperješas. Jis 1604 m. pradėjo statydinti renesansinę  rezidencinę pilį. Manoma, kad statinio architektas –Vilniaus Žemutinės pilies rekonstrukcijos autorius Petras Nonhartas. Pilis baigta statyti 1610 m., tačiau vėliau ne kartą buvo pertvarkyta.
Vytėnų pilis 1753 m. buvo parduota Leonui Igelstromui, kuris 1759 m. ją perleido Akmenės seniūnui,  LDK vėliavininkui  Antanui Gelgaudui. Naujasis savininkas apleistą pilį rekonstravo, puoselėjo parką ir įkūrė prabangią reprezentacinę savo šeimos rezidenciją. Rekonstruota pilis įgavo klasicizmo bruožų, šiuo stiliumi atnaujinti tvenkiniai, sutvarkytas parkas, jame įrengta oranžerija, aptvarai danieliams. Pietinėje statinio dalyje pro iškirstus langus atsivėrė gražus vaizdas į dvaro parką ir Nemuną. Taip pat buvo pastatytos baltų koklių cilindrinės krosnys, reprezentaciniai kambariai papuošti antikinėmis figūromis. Pilis tapo prabangia rezidencija.
Generolas Antanas Gelgaudas tapo vyriausiuoju 1831 m. sukilimo dalyvių vadu Lietuvoje. Atvykęs iš Užnemunės jis su 16 tūkst. karių persikėlė per Nemuną ties Gelgaudiškiu ir apsistojo netoli savo tėvonijos. Iš čia prasidėjo sukilėlių kovos Lietuvoje. Pralaimėjus 1831 m. sukilimą ir žuvus A. Gelgaudui, Panemunės pilis buvo apleista, išgabenta vertinga biblioteka, pilis nusavinta. Šeimininkų netekusi pilis buvo menkai prižiūrimai ir ilgainiui vis labiau griuvo.
1867 m. pilį ir dvarą iš Valdinės palatos perėmė Gelgaudų turto paveldėtojas dvarininkas Stanislovas Puslovskis. Pilyje įrengti keli kambariai, bet rytinis korpusas beveik sugriuvo.

Panemunės pilis Panemunės pilis
1925 m. pilį ir dvarą nusavino Lietuvos valstybė, jie iš varžytynių parduoti iš JAV atvykusiam kunigui A. Petraičiui, kuris netrukus mirė. Tarpukariu čia veikė vienuolių saleziečių vienuolynas, uždarytas Antrojo pasaulinio karo metais. 1934 m. pilies griuvėsius, nusiaubtus 1927 m. gaisro, pasiūlyta perimti Švietimo ministerijos Kultūros departamentui, o 1935 m. ji perduota Švietimo ministerijos Archeologijos komisijai. Nuo to laiko pilis buvo įvairių kultūros ir švietimo įstaigų žinioje.
1939, 1959–1962 m. pilis buvo konservuojama, 1984 m. ir 1995–1997 m. restauruojama. 1961 m. įtraukta į Lietuvos architektūros paminklų sąrašą.
2009 m. Panemunės pilis pradėta atstatyti, bandoma atkurti buvusi pilies išvaizda – atstatomi nugriauti du gynybiniai bokštai bei vienas iš pilies korpusų, taip atkuriama buvusi pilies struktūra su uždaru kiemu. 2013 metais pilis po rekonstrukcijos vėl atidaryta lankytojams.


Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

Jums gali prireikti:
Indų išvykai rinkinys "MealKit 2.0" žalias

Rašyti atsiliepimą arba komentarą