Pažaislio vienuolynas ir bažnyčia – lankytina vieta Kaune

Pažaislio vienuolynas – pastatų ansamblis Pažaislyje, Kauno marių šiaurės – vakariniame krante, T. Masiulio g. 31 (Kaunas). Kraštovaizdžio architektūros draustinis.
Ansamblis laikomas vienu geriausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės ir Rytų Europoje. Tai vienas iš dviejų  Lietuvoje  išlikusių vienuolynų ir bažnyčių ansamblių (kitas Tytuvėnuose). Pagrindiniai pastatai sugrupuoti simetriškai pagal išilginę kompozicinę vakarų – rytų krypties ašį, prie kurios išdėstyti pastatai (foresterija, oficinos, vienuolynas, eremo nameliai).

Pažaislio vienuolynas
Svarbiausias ansamblio akcentas – bažnyčia. Ji barokinė, lotyniško kryžiaus plano, turi šešiabriaunį 53 m aukščio kupolą (su žibintu ir kryžiumi). Pietų fasade įrengtas saulės laikrodis. Vienuolyno korpusai (kartu su galerijomis) 1-2 aukštų. Jų sienos tinkuotos, langų ir durų apvadai pilko smiltainio.  Pagrindinę ansamblio teritoriją juosia 2,5 m aukščio vientisa mūro tvora, dengta čerpėmis. Komplekso planas primena vienuolių kamaldulių herbą – du balandžius, geriančius iš vienos taurės.  

 Pažaislio vienuolynas
Pažaislio vienuolynas ir bažnyčia pastatyti XVII–XVIII a. funduojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Didžiajam kancleriui Kristupui Zigmantui Pacui. 1660 m. jis kreipėsi į Kamaldulių ordino vyresnybę Romoje, raštu pasižadėdamas finansuoti vienuolyno ir bažnyčios statybą Lietuvoje. Netrukus, gavęs aukščiausiosios bažnytinės vadovybės palaiminimą, kartu su architektu ir keliais Krokuvos Bielianų kamaldulių vienuoliais netoli Kauno surado planuojamam statyti vienuolynui tinkamą vietą – Pažaislį. Šią gražią miškingą vietovę fundatorius nupirko ir pavadino Ramybės (Taikos) kalnu (Mons Pacis).  
Sakralinį kompleksą kūrė Italijos menininkai. Ansamblis buvo statomas iš degtų plytų. Apdailai naudotas smiltainis, marmuras, medis, spalvotieji metalai. Pagal iš anksto pateiktus brėžinius juodo ir rausvo marmuro gaminiai buvo ruošiami netoli Krokuvos esančiose marmuro laužyklose ir sausumos bei vandens keliais gabenami  į Pažaislį.

Pažaislio vienuolynas 
1664 m. lapkričio 3 d. įvyko iškilminga vienuolyno fundacija ir akto pasirašymas. Fundatorius bažnyčią numatė kaip savo šeimos mauzoliejų, kuris įrengtas po prieangiu. K. Z. Pacas mirė 1684 m., nebaigęs vienuolyno statybos. Jo pradėtą darbą tęsė giminaitis Mykolas Kazimieras Pacas. Apie 1696 m. baigta bažyčios statyba, 1712 m. užbaigti apdailos darbai.
1718–1755 m. perplanuoti vienuolyno kiemai, pastatyta naujų pagalbinių pastatų. 1755 m. nuo žaibo bažnyčioje kilęs gaisras sunaikino stogo dangą, apgadino virš zakristijos esančią bibliotekos salę ir kitas patalpas.
1812 m. vienuolyną apiplėšė prancūzų kariuomenė.
Po 1831 m. sukilimo numalšinimo caro Nikolajaus I įsakymu 1831 m. vienuolynas uždarytas. 1832–1845 m. pritaikytas Uspenijės soborui ir stačiatikų vienuolynui. Kamalduliai ištremti į Mogiliovo srities vienuolynus, o jų turtas konfiskuotas. Stačiatikių vienuolynas veikė iki 1915 m. Vienuolyno teritorijoje palaidotas carinės Rusijos himno autorius Aleksejus Lvovas.
1917–1918 m. vienuolyne veikė kaizerinės vokiečių kariuomenės ligoninė. Vienuolynas buvo nusiaubtas ir apiplėštas: nuplėštas žalvario stogas, išdaužyti langai, išlaužytos durys, išgabenti dailės kūriniai.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1920 m. Pažaislyje įsikūrė iš Čikagos atvykusios seserys kazimierietės.  Pokario metais vienuolyne veikė Lietuvos centrinis archyvas, vėliau – senelių namai, nuo 1950 m. respublikinė psichoneurologinė ligoninė. 1964 m. bandyta įkurti Kauno turistinę bazę. 1967–1992 m. vienuolyne veikė Valstybinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialas.

Pažaislio vienuolynas
1992 m. pastatai grąžinti Šv. Kazimiero kongregacijos seserims.
Nuo 1996 m. kasmet rengiami Pažaislio muzikos festivaliai. Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis paskelbtas kultūros paminklu.
Ansamblio pastatuose išlikę apie 140 įvairaus dydžio freskų, daugybę paveikslų ir kitokių meno vertybių.
Pasakojama, kad XIX a. pradžioje vienuolyną nusiaubus Napoleono armijai vienuoliai kažkur paslėpę brangenybes, o sode užkasę varinį varpą.
Anot kitos legendos, prancūzai numetę du varpus, kurių vienas nuriedėjęs į Nemuną. Nuo to laiko kasmet liepos 2 d. vienuolynui švenčiant metų šventę Pažaislyje skambant varpams iš upės gelmių atsiliepiąs ir skenduolis varpas.
Dar kita legenda sako, kad iš bažnyčios rūsio į kitą Nemuno krantą ar net iki Kauno karmelitų bažnyčios eina tunelis, kurio anga paslėpta kažkur Nemuno šlaite.

 


Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

Jums gali prireikti:
Kuprinė PARA 35l, žalia

One thought on “Pažaislio vienuolynas ir bažnyčia – lankytina vieta Kaune

  1. Pingback: Maršrutas pėsčiomis Kaune. Petrašiūnai - Vieškūnų piliakalnis | Turizmas Lietuvoje

Rašyti atsiliepimą arba komentarą