Puntuko brolis – akmuo Pašventupio kaime (Anykščių raj.), prie Šventosios upės, Penionių miške. Riedulys yra mažesnis už Puntuką ir visai kitos kilmės, nors ir vadinamas broliu. 1964 m. Puntuko brolis gavo geologinio gamtos paminklo statusą, o 1972 m. paskelbtas archeologijos paminklu. Šalia yra archeologinis kultūros paveldo objektas – Pašventupio pilkapiai.
Didžiausias akmens ilgis – 5,94 m., plotis – 4,7 m, o didžiausias matomas aukštis nuo žemės paviršiaus sieka 1,85 m. Didžiausia horizontali apimtis – 18,57 m.
Už 1,8 m nuo riedulio įkastas masyvus betoninis stulpas su užrašu „Pašventupio mitologinis akmuo“. Manoma, jog Puntuko brolis pradėjo formuotis prieš 1,7-1,9 mlrd. metų Fenoskandijos žemyne, kai didesniame, nei 20 km gylio žemės plutos sluoksnyje išsilydė magma ir pradėjo kilti į viršų. Bekylanti ir stingstanti ji buvo spaudžiama, tad grūdeliai negalėjo laisvai augti, o turėjo orientuotis viena kryptimi. Tokiu būdu granite atsirado juostelės. Arčiau paviršiaus tebespaudžiama uoliena pradėjo trūkinėti ir pleišėti – susidarė plyšiai, pagal kuriuos granitas lengvai skyla. Iš magmos išaugo nedideli plagioklazo, kaliofeldšpato, kvarco kristalai, juodo žėručio orientuotos plokštelės. Kartais pasitaiko iki 6 cm feldšpato kristalų.
Tektoninės jėgos iškėlė būsimą riedulį į paviršių. Tikėtina, kad buvo aukštų kalnų dalis. Manoma, jog iš Skandinavijos akmenį atgabeno priešpaskutinis (iš keturių) Lietuvą dengęs Medininkų ledynas. Atplyšusį granito uolos gabalą ledynas vilko gerokai zulindamas. Tai byloja ryškūs įbrėžimai viename iš jo šonų.
Ant kalvos, netoli Šventosios, eglių ir pušų užstotas atrodo lyg didelis žvėris, iškišęs galvą iš žemės ir išsižiojęs. Vienas jo kraštas įskilęs, tad iš tiesų panašu į prasižiojusį, suakmenėjusį žvėrį. Jeigu atkastum žemes, savo dydžiu galėtų varžytis su Puntuku.
Pasakojama, kad seniai buvo labai šalta žiema. Vieną rytą žmonės atsikėlė ir ruošėsi apie savo namus, kai išgirdo kažką dundant, lyg griaustinį griaudžiantį. Visi labai išsigandę galvojo, kad atėjo pasaulio pabaiga. Išbėgę į lauką pamatė, kad iš dangaus krenta didelis ugnies kamuolys. Nugalėję pirmąją baimę, nuėjo pažiūrėti ir pamatė didžiulį akmenį. Smarkiai krisdamas daug prasmego į žemę ir tik nedidelė jo dalis liko paviršiuje. Vėliau žmonės jį pradėjo vadinti Puntuko broliu, nes jis savo dydžiu panašus į Puntuką. Pasak kito mito, kadaise gyvenę du broliai užsitraukė Perkūno nemalonę, šis už tai juos akmenimis pavertęs, tik vieną jų nudanginęs giliai į mišką, kur jo niekas nebegalėtų surasti.
Pasakojama, kad senovėje prie Puntuko brolio buvusi lietuvių šventykla.
Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje