Rokiškio dvaro ansamblį sudaro 16 pastatų (dvaro rūmai, svečių namai, vartininko namelis, kumetynas ir kt.) bei parkas.
Rokiškio dvaras minimas 1499 m. Ldk Aleksandro rašte dėl girios kirtimo. XVI a. Per visą savo gyvavimo laikotarpį Rokiškio dvaras turėjo daug savininkų. Nuo XVI a., kai Žygimantas Senasis dvarą padovanojo didikams Krošinskiams, beveik 200 metų dvarą valdė Krošinskių giminė. Seniausi dvaro rūmai neišliko, nėra aiški ir tiksli jų vieta. Kartais Krošinskiai vietovę išnuomodavo arba užstatydavo už skolas kitiems didikams. Paskutiniajam vyriškosios giminės linijos atstovui Juozapui Krošinskiui nesugebėjus grąžinti skolų, dvaras 1715 m. atiteko Tyzenhauzams – paskutinė jų atstovė našlė E. Krošinskienė ištekėjo už grafo Ignoto Tyzenhauzo. Pastarieji čia įkūrė medžioklės dvarą, taip pat nuomojo jį kitiems didikams. 1770 m. Tyzenhauzai perkėlė čia savo rezidenciją.
Labiausiai Rokiškis ir dvaras ir suklestėjo XVIII a. pabaigoje, kai dvaro savininku tapo Ignotas Tyzenhauzas. Jis atnaujino dvarą, įsakė pastatyti naujus klasicizmo stiliaus dvaro rūmus, o jų šonuose akmens mūro oficinas bei kitus pastatus.
1792 m. jau buvo mūrijamos ir tinkuojamos sienos iš akmenų ir plytų, o 1801 metais rūmai baigti statyti (architektas nežinomas). Tai buvo klasicizmo stiliaus dviejų aukštų pastatas: pirmasis aukštas buvo skirtas svečiams ir ūkio reikmėmis, o antrasis – reprezentacijai. Spėjama, kad rūmų architektas buvo Laurynas Stuoka-Gucevičius.
Už rūmų 1797 m. įkurtas 16 ha parkas, šalia įrengtas tvenkinys ir pradėtas kurti zoologijos sodas. Po Ignoto Tyzenhauzo mirties Rokiškį paveldėjo jo sūnus Konstantinas, garsėjęs kaip mokslininkas ornitologas. Jis XIX a. šį miestą pavertė mokslo židiniu: įrengė gamtos tyrimų centrą, oranžerijoje bei šiltnamiuose pasodino daug subtropinių kraštų augalų, dvare įsteigė paukščių preparavimo laboratoriją. Konstantinas buvo parengęs daug mokslinių darbų, vėliau virtusių knygomis, iš kurių mokosi dabartiniai biologijos studentai.
1880 m. mirus Kostantino sūnui Reinoldui Tyzenhauzui ir visus turtus paveldėjus sesei Marijai Tyzenhauzaitei, kuri buvo 1842 m. ištekėjusi už lenkų turtuolio Aleksandro Pšezdzieckio, dvaras atiteko Pšezdzieckiams. 1905 m. jų iniciatyva centrinis pastatas buvo perstatytas pagal architektų K. Jankovskio ir P. Lilpopo projektą ir įgijo baroko elementų: paaukštintos ir perplanuotos vidaus erdvės, fasadams ir interjerui suteikta lenkiško romantizmo bruožų. 1940 m. paskutiniai kilmingi dvaro savininkai Pšezdzieckiai pasitraukė iš Lietuvos.
Nuo 1952 metų dvaro rūmuose įsikūręs Rokiškio krašto muziejus , kuriame yra apie 60 tūkst. eksponatų. Muziejuje galima susipažinti su veikiančiomis ekspozicijomis: Rokiškio dvaro kultūra ir istorija, Rokiškio krašto istorija nuo seniausiu laikų. Eksponuojami senieji šarvai, ginklai, itin retos knygos, valstiečių ir amatininkų darbo įrankiai, gaminiai, įžymių rokiškėnų nuotraukos ir jų asmeniniai daiktai, pokario rezistencinių kovų relikvijos. Dvarų kultūrai skirta didelė dalis muziejaus salių ir kambarių. Eksponuojama vienintelė Lietuvoje išsaugota ir restauruota XIX a. pab. – XX a. pr. grafų drabužių kolekcija.
Muziejuje veikia dvaro buities, unikalių L. Šepkos medžio darbų, dailės ekspozicijos . Jo drožinių ekspozicija įrengta atskiroje oficinoje. Šešiose salėse atspindėta visa meistro kūryba (apie 300 kūrinių, kai kurie iš jų sudaryti iš kelių dešimčių detalių).
Taip pat yra vienintelė Lietuvoje prakartėlių (Betliejų) ekspozicija. Joje apie 100 prakartėlių.
1997 metais Rokiškio krašto muziejui suteikta teisė kurti Aukštaitijos meno galeriją. Nuo 1995 metų čia įsikūrusi Aukštaičių akademijos buveinė.
Čia rengiamos dailės parodos, plenerai, klasikinės muzikos koncertai, literatūros vakarai. 2011 metais Rokiškio dvaras buvo pripažintas patraukliausia Lietuvos turizmo vietove.
Nuotraukos: www.turistopasaulis.lt
GPS: 55.96527, 25.60073
Žemėapis:
Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje
Jum gali prireikti: