Trakų Vokės dvaras – architektūros paminklas Trakų Vokėje, turintis neogotikos, neoklasicizmo, eklektikos stilių elementų. Įsikūręs pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Trakų.
Nuo XIX a. vid. Trakų Vokės dvaras priklauso grafams Tiškevičiams, kurie jį pirko iš Trakų maršalkos Liudviko Dombrovskio. 1876–1880 metais italų kilmės architektas Oleandras Markonis suprojektavo neoklasicizmo stiliaus rūmus, sekdamas Lenkijos karalių rezidencija Varšuvoje, Lazenkose. 1885 m. dvarui priklausė 4735 dešimtinės žemės.
Trakų Vokės dvaras aptvertas plytų tvora su pseudogotikinio – rytietiško stiliaus vartais bei urnomis. Prie vartų – sargo – šveicoriaus namelis. Dvaro rūmai dviejų aukštų, o flygeliai – vieno, puošti aštuoniomis skulptūromis, prieangis – gipso skydu su Tiškevičių giminės Lelyvų herbu. Prieškambaris buvo paremtas keturiomis kolonomis ir nuo jo tęsėsi galerija, kurioje, be baldų, kabejo Suchodolskio paveikslai.
Iš Trakų Vokės dvaro į Vilnių, kitus Tiškevičių rūmus, buvo nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija.
Antrojo pasaulinio karo metais dvare gyveno kolonistai iš Olandijos. 1945 m. dvaras tapo LTSR Ministrų Tarybos vila, o veliau Dotnuvos žemdirbystės instituto Vokės filialu. Sovietmečiu rūmai buvo restauruoti, pertverinėjami naujomis medinėmis pertvaromis, įvesta nauja šildymo sistema, nebeliko tapybos darbų, gobelenų, kilimų, baldų, taip pat ir pastatą puošusių skulptūrų. Kelerius metus rūmai buvo palikti likimo valiai, tačiau pokariu restauruoti, 1970 m. atkurti kai kurie rūmų interjero elementai.
2002 m. Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga gavo Trakų Vokės dvarą 99 metams. Nuo to laiko dvaras dar vadinamas Bajorų rūmais, o 2004 m. įsteigtas istorinis kultūros centras viešoji įstaiga Dvarų kultūros centras. Tačiau Bajorų sąjungai nesugebėjus tinkamai prižiūrėti dvaro, jį perėmė savivaldybė.
1898–1900 m. iš Prancūzijos pasikviestas garsus kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė su sūnumi Renė suprojektavo ir įkūrė parką. Dvaro sodyba išsiskiria kraštovaizdžio ir architektūros darna.
Parkas išsidėstęs banguoto reljefo 23 ha plote greta pagrindinio kelio iš Vilniaus į Trakus. Jame buvo žolynai, altanos, šiltnamis, pavėsine, statulos, sudėtinga vandens sistema. Dešineje parko pusėje buvo du lapuočių medžių tuneliai, koplyčia ir pseudogotikinio stiliaus purpuriniai vartai. Koplyčia buvo gotikinio stiliaus su keturiomis skulptūromis ant frontono, įvairiaspalviais langais, ant kurių buvo šventojo Rašto citatos. Ši koplyčia buvo Tiškevičių mauzoliejus.
Pietvakarinės parko dalies aukštoje terasoje stovi puošnūs rūmai. Pagrindinio privažiavimo triguba alėja statmena rūmų ašiai. Į rytus nuo rūmų aukštoji terasa baigiasi pasagos formos iškyšuliu, kur šlaito pakraščiu eina pasivaikščiojimo alėja. Prie jos yra pusiau apskrita apžvalgos aikštelė. Žemoje rytinėje terasoje tyvuliuoja trys medynų apsupti tvenkiniai.
Trakų Vokės dvaro sodybos ansamblyje vedamos ekskursijos, nuomojamos patalpos renginiams, rengiamos parodos.
Nuotraukos: www.turistopasaulis.lt
GPS: 54.63071, 25.10867
Žemėlapis:
Jums gali prireikti, vaikščiojimo lazdos: