IX fortas (NKV kodas 10452) – Kauno tvirtovės dalis, išsidėsčiusi šiaurinėje miesto dalyje (greta magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Netoliese esančios gyvenvietės – Giraitė, Sargėnai). IX forto statymo darbai vykdyti 1903–1913 m. Tai moderniausias Kauno tvirtovės įtvirtinimas, kuris užbaigė pirmą 9 fortų ir 10 stacionariųjų baterijų gynybinį žiedą. Pirmojo pasaulinio karo metais šis fortas beveik nenukentėjo. Tarpukario laikotarpiu statinys pertvarkytas į kalėjimą, o nuo 1940 m. naudotas kaip kalinių persiuntimo punktas į SSRS lagerius. Nacių okupacijos metais (1941–1944 m.) IX fortas tapo masinių žudynių vieta, kurioje sušaudyta apie 50 000 žmonių. Nuo 1959 m. forte atidarytas muziejus. Šiandien Kauno IX forto muziejus įsikūręs dviejuose pastatuose: istoriniame IX forte ir 1984 m. pastatytame, muziejaus reikmėms skirtame memorialiniame statinyje (okupacijų ekspozicija). Muziejus pavaldus Kultūros ministerijai.
IX fortas statytas Linkuvos įtvirtinimų priešakyje, ant aukštumos, esančios prie Kumpės palivarko. Tai strategiškai svarbi vieta, nuo kurios tvirtovei ir miesto centrui grėsė priešo apšaudymo galimybė. Fortas pastatytas pagal profesoriaus Konstantino Veličkos 1897 m. projektą. Įtvirtinimas yra penkiakampio formos, visi kazematai betoniniai, sienų storis siekia 1,5–2,1 m. Fortą supa gynybinis griovys su kontreskarpine siena, čia įrengti du viengubi ir vienas dvigubas kofras. Jis centrine poterna jungiasi su kareivinėmis. Dviejų aukštų kareivinės yra banguoto profilio, su langais ir šaudymo angomis. Kareivinės skirtos forto įgulai bei buitinėms patalpoms. Pirmajame aukšte buvo virtuvė, valgomasis, produktų sandėliai, kanceliarija, tvarstomasis kambarys, antras aukštas – kareiviams. Forte buvo įrengtos ir ano meto naujovės: laidinis telefonas, generatoriai, gaminę elektrą apšvietimui, vandens siurblių, ventiliacinės sistemos darbui. Šiandien išlikę rankiniai šulinių mechanizmai, dalis cilindrinių krosnių, autentiški langų rėmai, durys.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą IX fortas buvo aprūpintas 4 Maksimo sistemos kulkosvaidžiais, 28 lengvosiomis (4 svarų) patrankomis, 5 minėtų patrankų vamzdžiai buvo sumontuoti ant Durliacherio sistemos lafetų. Forto kareivinėse, puskaponieryje, gynybinėje sienoje buvo 14 Nordenfeld sistemos patrankų, 4 varinės mortyros, šauliai apginkluoti Mosin-Nagant sistemos šautuvais.
1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, statinys perduotas Krašto apsaugos ministerijai, vėliau – Teisingumo ministerijai. 1922 m. fortą nuspręsta pertvarkyti į įkalinimo įstaigą. Šiuo laikotarpiu pastatytas priestatas – mūrinė raudonų plytų siena su stebėjimo bokšteliais, pasimatymų namelis, kareivinėse įkurta 14 kamerų ir 3 karceriai. Nuo 1924 m. fortas tapo centrinio Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo (šiandien A. Mickevičiaus g. 10) filialu. IX forto kalėjime kalinti asmenys, bausti administracine tvarka, kardomojo laikotarpio kaliniai, taip pat kriminaliniai nusikaltėliai ir politiniai kaliniai.
1940–1941 m. IX fortas atiteko Sovietų Sąjungos Vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) žinion ir naudotas kaip politinių kalinių persiuntimo punktas į SSRS lagerius. Tai buvo vienintelis persiuntimo punktas to meto Lietuvoje – kitos kalinimo įstaigos krašte kalinius siųsdavo savo nuožiūra.
1941 m. birželio mėn. Lietuvą okupavus nacistinei Vokietijai, IX forto teritorijoje vykdytos masinės žudynės. Didžiausio masto egzekucijos surengtos 1941 m. rudenį. Ypač liūdnai pagarsėjo 1941 m. spalio 29 d. įvykdyta „Didžioji akcija“, kuomet IX forto žudynių lauke sušaudyta 9200 Kauno geto žydų. Tai didžiausia žudynių akcija ne tik Kaune, bet visoje Lietuvoje per nacių okupacijos laikotarpį. Pagal vokiečių ataskaitą, „Didžiosios akcijos“ metu nužudyti 2007 vyrai, 2920 moterų ir 4273 vaikai. Didesnio ar mažesnio masto naikinimo operacijos organizuotos iki 1944 m. rugpjūčio mėnesio. Aukomis tapo vietiniai gyventojai, taip pat žydai, atvežti iš Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos, Lenkijos, Čekoslovakijos. Negalutiniais duomenimis IX forto teritorijoje sušaudyta 50 000 žmonių. Antrajam pasauliniam karui užsitęsus ir Vokietijai patyrus skaudžių pralaimėjimų, nacių nusikaltimų pėdsakai turėjo būti sunaikinti. 1943 m. pab. IX forte suformuota speciali 64 kalinių grupė, įslaptintu pavadinimu 1005B. Daugiausiai tai buvo žydai, paskirti atkasti ir sudeginti IX forte nužudytų žmonių palaikus. Kaliniai suvokė, kad jie taip pat pasmerkti mirčiai, todėl sėkmingai suplanavo ir įvykdė pabėgimą iš IX forto 1943 m. gruodžio 25 d.
Keletą metų po Antrojo pasaulinio karo IX forte veikė sovietinių represinių struktūrų kalėjimas, vėliau – Kauno valgyklų tresto sandėliai. 1958 m. priimtas sprendimas kurti Revoliucijos istorijos muziejų. Muziejus IX forte oficialiai atidarytas 1959 m., tuomet 4 buvusiose kalėjimo kamerose pristatyta ekspozicija, liudijanti nacių nusikaltimus. 1960 m. teritorijoje pradėti vykdyti tiriamieji darbai, siekiant surasti žudynių įrodymų, nustatyti jų vietos ribas.
Nuo XX a. 7 deš. vyko Kauno IX forto muziejaus memorialo kūrimas. Jis oficialiai pristatytas visuomenei 1984 m. birželio 15 d. Memorialą sudaro administracinis pastatas, memorialinis muziejus (šiandien – okupacijų ekspozicija), IX fortas, parkas, masinių žudynių laukas, monumentas nacių aukoms atminti.
Memorialinis muziejus ir monumentas – ryškūs brutalizmo stiliaus pavyzdžiai. Memorialinio muziejaus architektūra – pasvirusios, nevienodo aukščio plokštumos, simbolizuoja supleišėjusią žemę. Paminklas žudynių aukoms statytas 1976–1984 m. Kūrinio autoriai – skulptorius Alfonsas Ambraziūnas, architektai Gediminas Baravykas ir Vytautas Vielius. Paminklo statyboms naudotas gelžbetonis, paviršiui suteikta medžio lentų faktūra. Monumentą sudaro trijų dalių kompozicija, simbolizuojanti skausmą, viltį ir išsilaisvinimą. Aukščiausia paminklo dalis – 32 metrai. 1993 m. Kauno tvirtovės IX fortas ir Memorialas nacizmo aukų atminimui įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą.
Informacija paruošta remiantis: https://lt.wikipedia.org
Nuotraukos: www.turistopasaulis.lt
GPS: 54.94508, 23.87124
Žemėlapis:
Jums gali prireikti, turistinis maistas: